Madagaskaras

Kitos reikšmės – Madagaskaras (reikšmės).

Madagaskaro Respublika malag. Repoblikan'i Madagasikara pranc. République de Madagascar
Vėliava Herbas
Himnas: „O, mūsų mylimasis krašte“
Madagaskaras žemėlapyje
Valstybinė kalba	malagasių, prancūzų
Sostinė	Antananaryvas
Didžiausias miestas	Antananaryvas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas  • -	-
Plotas  • Iš viso  • % vandens	587 040 km^2 (46) 5.500 km² (0,9 %)
Gyventojų  • 2017  • Tankis	25 612 972 (51) 31,68 žm./km^2 (136)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2006 (progn.) 17,27 mlrd. $ (120) 900 $ (181)
Valiuta	Madagaskaro ariaris (MGA)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Prancūzijos 1960 m. birželio 26 d.
Interneto kodas	.mg
Šalies tel. kodas	261

Madagaskaro Respublika (Madagaskaras) – valstybė Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Madagaskaro istorija.

Apie IV a. į salą atsikėlė pirmieji žmonės iš Pietryčių Azijos regiono, spėjama, iš Indonezijos. Apie VII a. į salas ėmė skverbtis arabai. 1500 m. rugpjūčio 10 d. salose išsilaipino pirmasis europietis – portugalas ir pavadino salą San Lorenzo. Didžiąją XIX a. dalį Madagaskaras buvo valdomas Madagaskaro karalių, kol 1895 m. prancūzai įvedė kolonijinį valdymą. 1960 m. Madagaskaras formaliai atgavo nepriklausomybę, nors ilgai išliko didelė Prancūzijos įtaka, ypač sprendžiant politinius ir ekonominius klausimus.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Madagaskaras yra pusiau prezidentinė demokratinė respublika. Pagrindinis šalies vadovas yra Ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Senatui ir Nacionalinei asamblėjai.

Nuo 2014 m. šaliai vadovauja prezidentas Hery Rajaonarimampianina. 2015 m. gegužės 26 d. šalies parlamentas balsavimo būdu nušalino prezidentą, tačiau vėliau konstitucinis teismas atšaukė šį sprendimą.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Madagaskaras susideda iš šešių autonominių provincijų, kurios suskirstytos į 22 regionus. 2009 m. spalio mėnesį provincijos buvo panaikintos ir liko tik regionai.

Antananaryvo provincija (1) Ancerananos provincija (2)

(3) (4)

(5) (6)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Madagaskaro geografija.

Isalo nacionalinis parkas

Adansonia grandidieri alėja

Madagaskaro sala nutolusi nuo rytinės Afrikos pakrantės 400 km. Ją nuo Afrikos skiria Mozambiko sąsiauris. Ši 1600 km ilgio (šiaurės-pietų kryptimi) ir 600 000 km² ploto sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo.

Unikali salos ekosistema pradėjo formuotis maždaug prieš 120 mln. metų, kai pradėjo skirtis žemynai. Pirminio Gondvanos superkontinento žemėlapyje Madagaskaras įsiterpęs tarp pietinio Indijos krašto ir šiaurinio Antarktidos pajūrio.

Be Madagaskaro salos valstybei priklauso dar keletas aplinkinių salų: Bė sala, Borahos sala, Kombos sala, Micijo sala ir kt.

Per visą rytinę salos pusę iš šiaurės į pietus nusidriekęs Centrinis kalnynas (Vidurinė plynaukštė), siekiantis 800–1500 m aukštį, tektoninių veiksnių suskaidytas į atskirus masyvus: (aukščiausia šalies vieta, iki 2876 m), Anakaratrą (2643 m), Vohimehetį (1956 m). Daug užgesusių ugnikalnių, nereti žemės drebėjimai. Kalnynas rytuose stačiais skardžiais leidžiasi link vandenyno. Pagal rytinį krantą driekiasi siaura (20–30 km) pajūrio žemuma. Vakarinę dalį užima daugiausia plačios žemumos ir nedidelės terasinės aukštumos (500–1000 m).

Upės vandeningos, jų tinklas tankus. Svarbiausios upės: Becibuka, , , Mangokis, Ciribihina ir kt. Yra ežerų, iš kurių didžiausias Alaotra.

Klimatas tropinis, šiaurės vakaruose – subekvatorinis. Pajūrio žemumose vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 20–26 ir 30 °C, kritulių kiekis per metus daug kur viršija 3000 mm. Centriniame kalnyne vėsiau – būdingos 13–20 °C temperatūros, kritulių kiekis nuo 1000–1500 mm rytuose, einant į vakarus mąžta iki 500–600 mm, o pietvakariuose iki 400 mm.

Beveik visas Madagaskaras kadaise buvo apaugęs miškais, bet dabar daug jų iškirsta (miškingumas vos 10 %). Paplitusios antrinės savanos, apaugusios baobabais, palmėmis. Sausiausioje dalyje – tropinės pusdykumės. Vakarinėje pakrantėje veši mangrovės, rytinėje – kokospalmių giraitės. Saloje yra derlingų raudonžemių, tinkamų dirbti. Sala buvo labai seniai izoliuota nuo Afrikos žemyno, todėl trijų ketvirtadalių Madagaskaro augalų ir gyvūnų rūšių daugiau niekur pasaulyje nėra. Užsienis teikia didelę finansinę pagalbą apsaugoti šioms rūšims ir jų buveinėms, nes joms iškilo grėsmė dėl miškų kirtimo.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Prekiautojai vietiniame turguje.

Madagaskaro ekonomika daugiausia susideda iš žemės ūkio. Geriausios dirbamosios žemės yra rytuose ir šiaurės vakaruose. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, vanilė, cukranendrės, gvazdikėliai, kakava. Pagrindiniai maisto produktai yra ryžiai, bananai, manijokai, pupelės, riešutai. Auginami dideli kiekiai naminių paukščių, galvijų, ožkų, avių, kiaulių. Žvejybos ir medienos pramonės yra vienos iš pagrindinių.

Gamintojai apsiriboja alkoholinių gėrimų, tekstilės produktais, žemės ūkio produktų apdirbimu. Yra keletas naftos perdirbimo ir automobilių surinkimo gamyklų. Pagrindinės mineralinės iškasenos yra grafitas, anglis, boksitai, druska, cirkonas, pramoninis berilas, granatas. Veikia keli atviroje jūroje pastatyti naftos gręžiniai.

Madagaskaras vykdo labai mažai šalies ekonominių mainų, todėl importas didesnis už eksportą. Pagrindiniai importo produktai yra metalai, įvairūs įrengimai, kuras, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, maisto produktai. Pagrindiniai eksporto produktai yra vanilė, kava, kiautuotieji vėžiagyviai, cukrus, tekstilės, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Prancūzija, Japonija, Italija, JAV.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – .

Taip pat žr. Sąrašas:Madagaskaro miestai

Antananaryvas

Salos gyventojai skirtingos kilmės, nors didžiausią grupę sudaro palikuonys indoneziečių, veikiausiai įsikūrusių Madagaskare daugiau kaip prieš 1000 metų. Dabar dauguma malagasių dirba žemės ūkyje arba pramonės šakose žemės ūkio produkcijai perdirbti. Sveikatos apsauga ir švietimas irgi prieinami ne visiems gyventojams, nors pastaruoju metu pasiekta nemažų laimėjimų gydant maliariją ir kitas ligas.

Madagaskaro gyventojai – azijiečių ir afrikiečių tautų mišinys, įskaitant polineziečius, kurie pirmieji apgyvendino salą. Didžiausios etninės grupės:

• merina (3 mln.)
• betsileo (2 mln.)
• betsimisaraka (1,5 mln.)
• tsimihety (0,7 mln.)
• sakalava (0,7 mln.).

41 % gyventojų – krikščionys, pusė praktikuoja (52 %) tradicinę Madagaskaro religiją. Yra musulmonų (7 %).

Išsilavinimas

Didelė dalis suaugusiųjų gyventojų yra neraštingi. Merginų raštingumo lygis yra mažesnis negu vaikinų. Viešosios išlaidos švietimui buvo 16,4% visų valstybės išlaidų 2000–2007 metais. Madagaskaras turi keletą universitetų.

Sveikata

Gimstamumo rodiklis yra apie 5 vaikus vienai motinai. 100 tūkstančių gyventojų tenka 29 gydytojai. Vidutinė gyvenimo trukmė buvo 58,4 metų XXI amžiaus pradžioje. Du trečdaliai gyventojų gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos 1,25 JAV $ per dieną.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Madagaskaro kultūra atspindi Pietryčių Azijos, arabų, Afrikos ir Europos įtakos mišinį.

Nacionalinė virtuvė

Ryžiai yra kiekvieno valgio pagrindas daugelyje šalies dalių, kaip ir Azijoje. Patiekalai, pagaminti su ryžiais skiriasi priklausomai nuo vietos gauti maisto produktų ir yra vadinami laoka.

Kita informacija

• Madagaskaro ryšiai

Šaltiniai

1. Madagascan parliament votes to remove president from office
2. „Šalys ir skaičiai 2004“. Leidykla „Briedis“. 2004 m.
3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 264

Nuorodos

Vikiteka: Madagaskaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga