Jurgis Brėdikis

Jurgis Brėdikis
Gimė	1929 m. balandžio 30 d. Praha, Čekoslovakija
Mirė	2021 m. rugpjūčio 15 d. (92 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Tėvas	Juozas Brėdikis
Motina	Paulina Šidlauskaitė-Brėdikienė
Sutuoktinis (-ė)	Danutė Danilevičiūtė-Brėdikienė
Vaikai	Audrius, Aida
Veikla	kardiochirurgas
Partija	1959 m. TSKP
Išsilavinimas	habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Alma mater	1952 m. Kauno medicinos institutas

Jurgis Brėdikis (1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakijoje – 2021 m. rugpjūčio 15 d. Kaune) – Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas.

Biografija

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas. Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 1954–1957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.1964–1990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.

Rėmė Algirdo Brazausko politinę veiklą. 1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus (Vyriausybėje) – LR sveikatos apsaugos ministras.1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą.

Mokslinė veikla

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domėjosi Rytų tradicine medicina. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.

Kūrybinė veikla

Išleido dvi grožinės literatūros knygas: „Ne dievai“, 2006 m., „Ties riba“, 2009 m., mokslo populiarinimo knygą „Kitokiu žvilgsniu“, 2015 m., memuarų knygą „Likimas leido“, 2013 m.

Bibliografija

• Пункция сердца. – Москва, 1960. – 104 p.
• Chirurgo žvilgsnis į širdį. – Vilnius, 1971. – 47 p.
• Širdis ir elektronika. – Vilnius: Mintis, 1971. – 29 p.
• Успехи медицинской науки в Советской Литве (su kitais). – Maskva, 1971. – 113 p.
• Klinikinė elektronika / Jurgis Brėdikis, Jonas Daniševičius. – Vilnius: Mintis, 1973. – 188 p.
• Очерки клинической электроники. – Москва: Медицина, 1974. – 224 p.: iliustr.
• Электрическая стимуляция сердца при тахикардиях и тахиаритмиях. – Москва: Медицина, 1976. – 151 p.: iliustr.
• Эндокардиальная электростимуляция сердца / Jurgis Brėdikis, Arimantas Dumčius. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 162 p.: iliustr.
• Urgentinė chirurgija: krūtinės ląstos ir pilvo organų (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1984. – 216 p.: iliustr.
• Хирургическое лечение наджелудочковой тахикардии. – Vilnius: Mokslas, 1985. – 189 p.: iliustr.
• Программируемая электростимуляция сердца: клинические аспекты (su kitais). – Москва: Медицина, 1989. – 156 p.: iliustr. –
• Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. – 366 p.: iliustr. –
• Gyvenimas klinikoje. – Kaunas: Santara, 2000. – 668 p.: iliustr. –
• Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – Kaunas: Santara, 2006. – 517 p. –
• Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Santara, 2009. – 517 p. –
• Ties riba. – Vilnius: Santara, 2009. – 261 p. –
• На грани. – Vilnius: Santara, 2011. – 277 p. –
• Likimas leido… : kardiochirurgo memuarai. – Vilnius: Santara, 2012–2013.
  • Kn. 1. – 318 p.: iliustr. –
  • Kn. 2. – 185 p.: iliustr. –

Įvertinimas

• 1968 m. LSSR valstybinė premija
• 1974 m. medalis už eksperimentinius tyrimus (Čekija)
• 1976 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas, tyrėjas
• 1980 m. LSSR valstybinė premija
• 1986 m. SSRS valstybinė premija
• 1986 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas
• 1990 m. Lietuvos nacionalinio olimpinio komiteto apdovanojimas „Olimpinė žvaigždė“ (už nuopelnus Olimpinėse žaidynėse)

• 1994 m. Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apovanojimas (už kovą prieš rūkymą)
• 2005 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas už partnerystę stojant į EU ir NATO
• 2005 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
• 2009 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
• 2010 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
• 2015 m. Kauno miesto garbės pilietis

Šaltiniai

1. J. Brėdikis amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse, kaunodiena.lt. 2021-08-20. Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
2. MELC. Jurgis Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-08-16.
3. Mirė biomedicinos mokslų daktaras, kardiochirurgas Jurgis Brėdikis Lrt.lt. 2021-08-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
4. http://www.lse.lt/index.php?1439711080
5. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=B 2013-12-11 iš Wayback Machine projekto.
6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3123
7. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=16199
8. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=21778
9. Jis turėjo priežastį mirti // Veidas, 2002-05-09, Nr. 19 2013-12-10 iš Wayback Machine projekto.
10. Jurgis Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 463 psl.
11. http://www.lmb.lt/index.php?440536932
12. Jurgis Brėdikis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 283
13. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038

Politinis postas
Prieš tai: Vytautas Kriauza	Lietuvos sveikatos apsaugos ministras 1993–1994 m.	Po to: Antanas Vinkus
Prieš tai: Rimantas Tonkūnas (laikinasis reikalų patikėtinis)	Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje 1995–1998 m.	Po to: Vygintas Grinis
Prieš tai:  –	Lietuvos ambasadorius Vengrijoje (rezidavo Prahoje) 1995–1998 m.	Po to: Vygintas Grinis
Prieš tai: Jurgis Baltrušaitis (rezidavo Maskvoje)	Lietuvos ambasadorius Turkijoje (rezidavo Prahoje) 1995–1997 m.	Po to: (laikinasis reikalų patikėtinis)