Kovo 25

Vasario – Kovas – Bal
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2024

Kovo 25 yra 84-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 85-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 281 diena.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Gandro šventė (Blovieščiai);
• Katalikų šalys – Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai.

Vardadieniai

Merkys – Normantas – Normantė – Normilė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1537 – sudarytos penkerių metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paliaubos su Maskva;
• 1831 – Raseinių bajorų sukilėlių kariuomenei užėmus Raseinius ir nuginklavus 600 rusų kareivių įgulą, prasidėjo sukilimas, netrukus pasklidęs po visą Lietuvą;
• 1919 – Tilžėje įsteigtas Prūsų lietuvių susivienijimas, siekęs sukelti Mažosios Lietuvos judėjimą už atsiskyrimą nuo Vokietijos ir prisijungimą prie Lietuvos;
• 1949 – prasidėjo vienas iš masinių Lietuvos gyventojų trėmimų, kurio metu ištremta apie 29 tūkstančiai žmonių.

Gimimo dienos

• 1860 m. – Domininkas Tumėnas, kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (m. 1919 m.).
• 1880 m. – Juozas Akelaitis, valstietis, knygnešys. 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse (m. 1949 m.).
• 1896 m. – Viktoras Cimkauskas, teisininkas, advokatas, bibliofilas ir ekslibrisų kolekcininkas, visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
• 1903 m. – Kostas Burbulys, metodistų bažnyčios kunigas ir Biblijos vertėjas (m. 2001 m.).
• 1904 m. – Mykolas Leonaitis, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos kapitonas (m. 1948 m.).
• 1906 m.:
  • Juozas Kupčinskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (m. 1971 m.).
  • Petras Jonikas, Lietuvos kalbininkas, daktaras (m. 1996 m.).
• 1908 m. – Algirdas Jakševičius, Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas (m. 1941 m.).
• 1909 m. – Petras Cvirka, lietuvių rašytojas (m. 1947 m.).
• 1923 m. – Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius (m. 1999 m.).
• 1928 m. – Keistutis P. Devenis, JAV statybos inžinierius.
• 1929 m.:
  • Klemensas Balčiūnas, Lietuvos mechanikos inžinierius (m. 1975 m.).
  • Marija Mačiulienė, Lietuvos dailininkė monumentalistė.
  • Valdis Lukoševičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1994 m.).
• 1930 m.:
  • Vytautas Ambrazas, Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Kamantas, JAV lietuvių visuomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikėjas, inžinierius mechanikas.
  • Vytautas Lelešius, geologas, geografas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1931 m. – Vytautas Barkauskas, Lietuvos kompozitorius (m. 2020 m.).
• 1933 m. – Jonas Algirdas Misiūnas, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalistas ir procesualistas, tarybinis teisėjas, Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, politinis veikėjas, LTSR teisingumo viceministras.
• 1934 m. – Bronislovas Kurkulis, Lietuvos filologas, vertėjas.
• 1935 m.:
  • Česlovas Jaseliūnas, pedagogas ir chorvedys (m. 1985 m.).
  • Henrikas Savickas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2017 m.).
  • Jonas Šukys, lietuvių kalbininkas (m. 2021 m.).
• 1936 m.:
  • Sigitas Juozas Marčiukaitis, Lietuvos inžinierius statybininkas, ekonomistas (m. 2019 m.).
  • Antanas Račis, enciklopedininkas, 2001–2015 metais leistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (m. 2021 m.).
• 1937 m.:
  • Aleksandras Šimanskis, lietuvių teatro aktorius (m. 2022 m.).
  • Marija Kurto-Mikasėnailė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Vincentas Kuprys, Lietuvos dainininkas (bosas) (m. 2022 m.).
• 1938 m. – Gabriel Jan Mincevič, Lietuvos lenkų politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2016 m.).
• 1939 m. – Juzef Kvetkovskij, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Bronius Bružas, Lietuvos dailininkas vitražistas.
• 1942 m.:
  • Vitas Kačinskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Jonas Kasputis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Jonas Burokas, ūkininkas, Lietuvos ir Utenos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – , inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Albinas Klimas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Aurelijus Rutenis Antanas Mockus Šivickas, Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras.
• 1958 m. – , Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m.:
  • Romualdas Aleliūnas, Lietuvos dailininkas keramikas.
  • Vygantas Vareikis, istorikas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vitalijus Satkevičius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – , Lietuvos futbolo žaidėjas žaidžiantis FK Žalgiryje, saugo pozicijoje. Ūgis 185 cm, svoris 75 kg.
• 1986 m. – Akvilė Stapušaitytė, Lietuvos badmintonininkė.
• 1993 m. – , Lietuvos krepšininkas žaidžiantis Central Arizona koledžo, Arizonos valstijoje, komandoje.

Neaprašyti

• 1954 m. – Aleksandras Mačiūnas, inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1959 m. – Leopoldas Dymša, Lietuvos diplomatas, konsulas, vertėjas (g. 1893 m.).
• 1983 m. – Juozas Keliuotis, žurnalistas, rašytojas, vertėjas (g. 1902 m.).
• 1985 m. – Steponas Kosmauskas, Lietuvos aktorius, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
• 1986 m. – Stasys Padleckas, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys (g. 1907 m.).
• 1993 m. – Bronislovas Mačernis, Lietuvos sunkiaatletis, tarptautinės klasės sporto meistras, sunkiosios atletikos treneris (g. 1945 m.).
• 1994 m. – Vytautas Narbutas, muzikos mokytojas, dainininkas (tenoras) ir chorvedys (g. 1930 m.).
• 1998 m. – Sigitas Benjaminas Lasavickas, dailininkas architektas (g. 1925 m.).
• 2002 m. – Nijolė Miliauskaitė-Bložienė, Lietuvos poetė, lituanistė (g. 1950 m.).
• 2004 m. – Stasys Sakalauskas, lietuvių diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (g. 1946 m.).
• 2024 m. – Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, lietuvių solistė (mecosopranas), viena žymiausių dainininkių Lietuvos operetės istorijoje, ilgametė Kauno muzikinio teatro primadona (g. 1942 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1807 – Anglijoje uždrausta vergų prekyba;
• 1857 – Eduardas-Leonas Skotas de Martinvilis gavo patentą už fonautografą;
• 1924 – Graikija paskelbta respublika;
• 1957 – pasirašyta Romos sutartis dėl Europos Bendrijos (ES pirmtakės) įkūrimo.

Gimimo dienos

• 1767 m. – Joachimas Miuratas, kunigaikštis, Prancūzijos maršalas (1804), Neapolio karalius (1808–1815), Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis, nacionalinis Italijos herojus (m. 1815 m.).
• 1831 m. – Ivanas Andrejevskis, rusų teisės istorikas, teisininkas (m. 1891 m.).
• 1867 m. – , „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas (m. 1957 m.).
• 1875 m. – I Singmanas, Pietų Korėjos politinis veikėjas, pirmasis šalies prezidentas. Jo valdymo laikotarpis (1948–1960 m.) lig šiol vertinamas kontroversiškai – nors I Singmanas sugebėjo išspręsti daugelį naujai valstybei kylančių problemų, jis kritikuojamas už autokratizmą. Po 1960 m. rinkimų prasidėję protestai, kuriuos iššaukė įtarimai balsų klastojimu, privertė I Singmaną palikti šalį. Jis mirė 1965-aisiais Havajuose (m. 1965 m.).
• 1881 m. – Bela Viktoras Janošas Bartokas, vengrų kompozitorius, pianistas, vienas iš etnomuzikologijos pradininkų. Bartokas laikomas vienu žymiausių XX a. kompozitorių (m. 1945 m.).
• 1883 m. – Semionas Budionas, tarybinis karinis veikėjas, vienas pirmųjų Tarybų Sąjungos Maršalų, triskart Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1973 m.).
• 1897 m. – , britų aktorius (m. 1980 m.).
• 1914 m. – Norman Ernest Borlaug, JAV žemės ūkio mokslų daktaras, humanitaras, Nobelio taikos premijos laureatas, Žaliosios revoliucijos pradininkas, naujų produktyvesnių ir ligoms atsparių javų veislių kūrėjas (m. 2009 m.).
• 1920 m. – , britų aktorius (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Aleksandras Lembergas, latvių baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (m. 1985 m.).
• 1925 m. – Leo Esaki, japonų fizikas.
• 1934 m. – Gloria Steinem, JAV feminizmo figūra, socialinė ir politinė aktyvistė.
• 1942 m. – Aretha Louise Franklin, amerikiečių dainininkė, dainų kūrėja, pianistė.
• 1947 m.:
  • Anthony Borg Barthet, Maltos teisininkas, Europos Teisingumo Teismo (EBTT) teisėjas, buvęs EBTT , Maltos notaras.
  • Seras Eltonas Džonas, Jungtinės Karalystės pop muzikantas ir kompozitorius.
• 1962 m.:
  • , autoavarijoje prie Madrido žuvo Ispanijos krepšinio rinktinės ir Madrido Real centras. Jis buvo pirmasis ispanas patekęs į NBA (m. 1989 m.).
  • Marsija Kros, amerikiečių kino ir televizijos aktorė, Emmy ir Auksinio Gaublio apdovanojimų laureatė. Geriausiai žinoma iš ABC televizijos serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“.
• 1965 m. – Sara Džesika Parker, aktorė.
• 1969 m. – Jeffrey Walker, bosistas ir vokalistas iš Jungtinės Karalystės. Labiausiai žinomas kaip death metal/grindcore grupės Carcass narys ir pagrindinis dainų tekstų kūrėjas. Prieš tai grojo punk roko grupėje .
• 1972 m. – Robertas Migelis Akunja, Paragvajaus futbolininkas. Buvęs Paragvajaus futbolo rinktinės žaidėjas.
• 1973 m. – Anders Fridén, švedų muzikantas, dabartinis In Flames ir Passenger vokalistas.
• 1975 m. – Sofia Karlsson, Švedijos folklorinės muzikos atlikėja, dainų autorė.
• 1979 m. – Youssef Mokhtari, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Vokietijos SpVgg Greuther Fürth klubo saugas.
• 1985 m. – Viktoras Chavjeras Kaseresas Senturjonas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis besiginančio saugo arba centro gynėjo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Libertad žaidėjas.
• 1986 m. – Marco Belinelli, Italijos krepšininkas rungtyniaujantis NBA, New Orleans „Hornets“ komandoje.
• 1987 m. – Viktoras Nsforas Obina, Nigerijos futbolininkas, rungtyniaujantis krašto puolėjo pozicijoje. Nigerijos nacionalinės rinktinės ir Italijos klubo Internazionale (pastaruoju metu skolinamas į Málaga CF) narys.

Neaprašyti

• 1941 m. – Karlis Goperis, Latvijos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1876 m.).
• 1961 m. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (g. 1891 m.).
• 1980 m.:
  • , amerikiečių poetas (g. 1927 m.).
  • , čekų dirigentas (g. 1913 m.).
  • Roland Barthes, prancūzų literatūros kritikas (g. 1915 m.).
• 2005 m. – Džeimsas Kalagenas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (g. 1912 m.).
• 2022 m. – Taylor Hawkins, JAV roko muzikantas, labiau žinomas kaip grupės Foo Fighters būgnininkas (g. 1972 m.).
• 2024 m. – Humphrey Campbell, olandų dainininkas ir įrašų prodiuseris, kilęs iš Surinamo (g. 1958 m.).

Neaprašyti

• 1914 m. – (Frederic Mistral), prancūzų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

Nuorodos

1. Mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė operetės primadona Danutė Dirginčiūtė. LRT. 2024-03-25. Nuoroda tikrinta 2024-03-25.
2. Arturas Toskaninis.
3. Patrick Troughton. Informacija.
4. Fernando Martin.
5. Ganz, Caryn; Coscarelli, Joe (2022-03-26). „Foo Fighters Drummer Taylor Hawkins Dies at 50“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-03-26.
6. Farren, Neil (2024-03-26). „🇳🇱 Netherlands: Humphrey Campbell Dies Aged 66“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-03-26.