Geografija

Geografija (sen. gr. γεωγραφία = geographia, žodis kilęs iš gr. γεω- = geo- 'žemė' ir γράφω = graphō 'rašau') – mokslas, kuris tiria Žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystymąsi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės. Nors geografijos tyrimų objektas yra išskirtinai Žemės planeta, daug sąvokų gali būti pritaikomos platesniame kontekste kalbant apie kitus dangaus kūnus (planetologija).

Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio)

Geografijos istorija

Graikai yra pirmoji žinoma civilizacija, aktyviai besidomėjusi geografija kaip mokslu ir filosofija. Pagrindinės asmenybės, prisidėjusios prie geografijos plėtros buvo: Talis iš Mileto, Herodotas, Eratostenas, Hiparchas, Aristotelis, Strabonas ir Ptolemėjas. Pirmąkart terminą γεωγραφία pavartojo III a. pr. m. e. gyvenęs graikų mokslininkas Eratostenas savo knygos pavadinime. Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.

Viduramžiais graikų ir romėnų žinias palaikė ir gilino arabų mokslininkai , Ibn Batuta ir Ibn Chaldūnas.

Po Marko Polo kelionių susidomėjimas geografija Europoje išaugo. Dar labiau geografijos žinių ir teorinių pagrindų prisireikė Renesanso epochoje iki pat XVII a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams.

XVIII a. geografija buvo pripažinta atskira disciplina ir tapo tipinės universitetinės programos dalimi.

Šakos

Fizinė geografija

Pagrindinis straipsnis – Fizinė geografija.

Fizinė geografija gilinasi į Žemės mokslus.

• Fizinės geografijos disciplinos mokslų skirtumas:
• Biogeografija
• Geomorfologija
• Glaciologija
• Hidrologija ir hidrografija
• Klimatologija ir meteorologija
• Okeanografija
• Pedologija

Visuomeninė geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Taip pat vadinama žmogaus geografija, antropogeografija. Jos tyrimų objektas – žmoniją formuojantys procesai ir modeliai.

• Visuomeninei geografijai priskiriamos disciplinos:
• Ekonominė geografija
• Istorinė geografija
• Kultūrų geografija
• Politinė geografija ir geopolitika
• Gyventojų geografija arba demografija
• Socialinė geografija

Vienos naujausių visuomeninės geografijos tarpdisciplininių mokslo šakų:

Techninė geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Techninė geografija tyrinėja statistinius metodus, įrankius ir techniką erdvinės informacijos surinkimui, analizei, naudojimui ir suvokimui. Tai palyginti nauja geografijos mokslo šaka, dėl to jos išskyrimas kartais yra ginčijamas.

• Techninei geografijai priskiriamos disciplinos:
• Geodezija
• Geoinformatika

Lietuvoje

Lietuvoje geografijos mokslo užuomazgų būta 1580 m., kai Vilniaus universitete kaip pagalbinė istorijos disciplina buvo pradėta dėstyti geografija, tačiau pirmasis geografinis leidinys LDK išleistas vėliau – 1613 m. (K. M. Radvilos ir Tomašo Makovskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su nedidele geografijos apybraiža). Kita vertus, aprašomosios geografijos žinių apie Lietuvos teritoriją turėjo dar senovės graikai, o viduramžiais žinias apie Lietuvos geografiją platino su baltais kariaujantys Europos riteriai. Dar vėliau geografijos žinių apie Lietuvą pagausėjo įvairių keliautojų aprašymuose.

Technika

Geografiniai tyrimams ir analizei pagrindą suteikia klausimai „kur“ ir „kodėl ten“. Atsakydami į tai geografai remiasi fundamentalia prielaida, pagrįsta Toblerio pirmuoji geografijos dėsniu, anot kurio „visa yra susiję su viskuo, bet artimi dalykai yra labiau susiję nei tolimi“. Vienas dėsnio pritaikymo pavyzdžių – hipotezė, kad Kauno ir Klaipėdos miestai turėtų vaidinti santykinai svarbesnį vaidmenį atitinkamai vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, tuo tarpu Vilnius turėtų būti svarbiausiu traukos centru rytų Lietuvoje ir savivaldybėse.Žemėlapiai vaidina esminį vaidmenį nustatant erdvinius ryšius. Pastaraisiais metais geografinėje analizėje klasikinę kartografiją pakeitė geografinė informacinė sistema (GIS).

Organizacijos

Pasaulio geografus vienija . Seniausios geografų draugijos – Prancūzijos (įkurta 1821 m.), Vokietijos (įkurta 1828 m.), Didžiosios Britanijos (įkurta 1830 m.), (įkurta 1845 m.), (įkurta 1851 m.) Lietuvoje Lietuvos geografų draugija įsteigta 1934 m. Europos geografus vienija 1987 m. įkurta .

Taip pat skaitykite

• Šalių sąrašas
• Žemynai

Šaltiniai

1. Diercke, Wörterbuch der Allgemeinen Geographie (vokiečių)
2. Blotevogel: Geographie, S. 15 (vokiečių)
3. Burt, Tim (2009). Key Concepts in Geography: Scale, Resolution, Analysis, and Synthesis in Physical Geography (2 leid.). John Wiley & Sons. pp. 85–96. ISBN .
4. Dahlman, Carl; Renwick, William (2014). Introduction to Geography: People, Places & Environment (6 leid.). Pearson. ISBN .
5. Johnston, Ron (2000). „Human Geography“. In Johnston, Ron; Gregory, Derek; Pratt, Geraldine; et al. (eds.). The Dictionary of Human Geography. Oxford: Blackwell. pp. 353–60.
6. Sala, Maria (2009). Geography Volume I (1 leid.). Oxford, United Kingdom: UNESCO. ISBN .
7. Sala, Maria (2009). GEOGRAPHY – Vol. I: Geography (PDF). Encyclopedia of Life Support Systems UNESCO. Nuoroda tikrinta 30 December 2022.
8. Ormeling, Ferjan (2009). GEOGRAPHY – Vol. II: Technical Geography Core concepts in the mapping sciences (PDF). UNESCO. p. 482. ISBN .
9. Česnulevičius, Algimantas, Baubinas, Ričardas. Geografija Lietuvoje (VLE)
10. Tobler, Waldo (1970). (PDF). Economic Geography. 46: 234–240. doi:10.2307/143141. JSTOR 143141. S2CID 34085823. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-07-22.
11. Tobler, Waldo (2004). „On the First Law of Geography: A Reply“. Annals of the Association of American Geographers. 94 (2): 304–310. doi:10.1111/j.1467-8306.2004.09402009.x. S2CID 33201684. iš originalo 2022-06-21. Nuoroda tikrinta 2022-07-22.
12. GEOGRAFIJOS METRAŠTIS ANNALES GEOGRAPHICAE 50, Lietuvos geografų draugija, , 2007 m., Vilnius
13. . 2009-02-26. Suarchyvuotas originalas 2009-02-26. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.

Nuorodos

Vikisritis:

• National Geographic Online (angliškai)
• Tarptautinė geografijos sąjunga

Vikiteka: Geografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Geografija