Kovo 20

Vasario – Kovas – Bal
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2024

Kovo 20 yra 79-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 80-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 286 dienos.

Informacija

Šventės

• Pasaulinė Žemės diena
• Tunisas – Nepriklausomybės diena

Vardadieniai

Filomenas – Irma – Irmantas – Irmina – Irmgarda – Joakimas – Tautvilė – Žygimantas – Irmantė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1361 – Vobelio mūšis: puolusios Rastenburgo viršininko pajėgos užklupo Kęstučio, Patriko ir Algirdo kariuomenę prie Vobelio (dab. . Žuvo iki 130 lietuvių, Kęstutis pateko į nelaisvę;
• 1440 – Trakuose nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis;
• 1948 – LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą „Dėl kolūkių organizavimo Lietuvos TSR“;
• 1989 – įvyko (1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija).

Gimimo dienos

• 1893 m. – Juozas Pronskus, lietuvių žurnalistas (m. 1984);
• 1899 m. – Jonas Paukštys, SJ, Romos katalikų vienuolis jėzuitas, pedagogas (m. 1965 m.).
• 1905 m. – Jonas Dumčius, klasikinės filologijos tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1986 m.).
• 1907 m. – Stasys Padleckas, vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys (m. 1986 m.).
• 1912 m.:
  • Jonas Karosas, Lietuvos žurnalistas (m. 1975 m.).
  • Steponas Jurgis Gailiušis, Lietuvos kunigas (m. 2002 m.).
• 1913 m. – Stasys Yla, Lietuvos muzikologas, pedagogas, vertėjas (m. 2003 m.).
• 1920 m. – Birutė Knizikevičienė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė, kraštotyrininkė.
• 1924 m. – Vladas Ravka, statybininkas, publicistas, poetas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. 2006 m.).
• 1927 m.:
  • Elena Moncevičiūtė-Eringienė, Lietuvos gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja (m. 2020 m.).
  • Vytautas Leitonas, Lietuvos imtynininkas, sunkiosios atletikos treneris, Tarptautinės kategorijos sunkiosios atletikos teisėjas, pedagogas (m. 2010 m.).
• 1929 m. – Jonas Grigonis, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1932 m.:
  • Leonas Ciunis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius.
  • Vytautas Kanapeckas, pedagogas, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1935 m.:
  • Algirdas Blažys, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
  • Jonas Rimantas Glemža, Lietuvos architektas, paveldosaugininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Žibartas Juozas Jackūnas, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m. – Benediktas Jankauskas, Lietuvos agrochemikas ir dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1942 m.:
  • Elena Janušaitienė-Makarevičiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Vanda Liesienė, Lietuvos gydytoja neurologe, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1943 m.:
  • Jonas Edmundas Kvedaravičius, Lietuvos inžinierius, ekonomistas, vadybos specialistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Liudvikas Pranevičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizikos-matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ().
• 1944 m. – Vaclovas Vingras, inžinierius statybininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – , Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – , Lietuvos politinė veikėja.
• 1947 m. – , Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1948 m. – Adomas Balsys, lietuvių verslininkas.
• 1949 m. – Česlovas Judeikis, lietuvių teatro ir kino aktorius.
• 1952 m. – Virginija Krivickienė, Lietuvos žurnalistė, pedagogė (m. 2023 m.).
• 1953 m. – Romas Leščinskas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Nijolė Miknevičienė-Čivilytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1959 m. – Stasys Karčinskas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Rasa Kairienė, lietuvių diplomatė, ambasadorė.
  • Vaidotas Kuliešius, Lietuvos architektas, visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – , teisininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Asta Skaisgirytė-Liauškienė, diplomatė, ambasadorė.
• 1973 m. – , medikė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m.:
  • Andrius Kupčinskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas, Kauno miesto savivaldybės meras.
  • Vilija Venckutė-Palaitienė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1979 m. – Valdas Trakys, Lietuvos futbolininkas, Lietuvos rinktinės puolėjas.
• 1980 m.:
  • Robertas Javtokas, lietuvių krepšnininkas, vidurio puolėjas. Vedęs, žmona Vilma.
  • , Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Rasa Drazdauskaitė, Lietuvos ilgų nuotolių ir maratono bėgikė.

Neaprašyti

• 1923 – , poetė.

Mirtys

• 1440 m. – Žygimantas Kęstutaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. , ~1421–1432 m. kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas (g. 1350 m.).
• 1964 m. – Vincas Žilionis, lietuvių rašytojas (g. 1905 m.).
• 1980 m. – Stanislova Borisienė, Lietuvos teatro aktorė, teatro ir televizijos režisierė (g. 1925 m.).
• 1996 m. – Vladas Bakūnas, Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas (g. 1911 m.).
• 1997 m. – Juozas Požėra, rašytojas, prozininkas, publicistas (g. 1927 m.).
• 2000 m. – Juozas Juškauskas, Lietuvos inžinierius , habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1815 – Napoleonas įžengia į Paryžių: prasideda jo Šimto dienų valdymo laikotarpis;
• 1902 – Natanas Stablefyldas pademonstruoja pirmąjį bevielį telefoną;
• 1995 – japonų sekta „Aum Sinrike“ 16-oje Tokijo metropoliteno stočių paleido nervus paralyžiuojančias dujas zariną, išrastą vokiečių dar Antrojo pasaulinio karo metais. Apie 5500 žmonių apsinuodijo, 13 mirė;
• 2003 – prasidėjo Irako karas, kai daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos JAV ir JK, užpuolė Iraką. Į sąjungininkų kontingentą taip pat įėjo nedidelės Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos.

Gimimo dienos

• 43 m. pr. m. e. – Publius Ovidius Naso, romėnų poetas (m. 17 m.).
• 1639 m. – Ivan Mazepa, Ukrainos etmonas, nuo 1687 iki 1709 valdęs šalį (m. 1709 m.).
• 1811 m. – Napoleonas II, II Prancūzijos imperatorius (m. 1832 m.).
• 1819 m. – Roger Fenton, britų fotografijos pradininkas, vienas pirmųjų karo fotografų (m. 1869 m.).
• 1828 m. – Henrik Johan Ibsen, žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“ (m. 1906 m.).
• 1943 m. – Sekinari Nii, Japonijos politikas, nuo 1996 m. einantis Jamagučio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1944 m. – , 1991 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1945 m. – Patrick James „Pat“ Riley, Majamio „Heat“ komandos vyriausiasis treneris ir komandos prezidentas. Prieš dirbdamas Majamyje jis treniravo Los Andželo „Lakers“ ir Niujorko „Knicks“ komandas. 1996 m. renkant NBA 50-mečio visų laikų komandą Riley pateko tarp 10 geriausių NBA trenerių.
• 1964 m. – Natacha Atlas, arabų kilmės Belgijos atlikėja. Atlieka daugiausia arabišką ir Šiaurės Afrikos muziką, maišytą su vakarietiškos elektroninės muzikos ritmais.
• 1972 m. – Algirdas Juozas Vilkelis, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Česteris Čarlzas Beningtonas, grupės Linkin Park pagrindinis vokalistas, dainų autorius. Dalyvauja visokiuose projektuose, turi savo drabužių liniją Ve’Cel. Sukūrė savo grupę .
• 1979 m. – Fransileudas Silva dos Santosas, iš Brazilijos kilęs Tuniso futbolininkas, Tuniso rinktinės, Istres puolėjas.
• 1980 m. – Jose Negreiros, Brazilijos futbolininkas.
• 1981 m. – Travis Watson, profesionalus JAV krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno Žalgirio komandoje.
• 1982 m. – Tomašas Kuščakas, Lenkijos futbolininkas (vartininkas), žaidžiantis Manchester United klube ir Lenkijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kur nebuvo išleistas į aikštę nė vienose rungtynėse.
• 1983 m. – Oskaras Renė Kardosas, Paragvajaus futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje Paragvajaus nacionalinėje rinktinėje ir Portugalijos klube S.L. Benfica.
• 1984 m. – Fernandas Chosė Toresas Sanzas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Liverpool FC klubo puolėjas.
• 1989 m. – Zheng Xingjuan, kinų šuolininkė į aukštį.

Mirtys

• 1239 m. – Hermanas Salza arba Hermanas Zalca, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1170 m.).
• 1393 m. – Šv. Jonas Nepomukas, šventasis, Čekijos globėjas. 1729 m. kovo 19 d. jį kanonizavo popiežius (g. 1340 m.).
• 1568 m. – Albrechtas Brandenburgietis, paskutinis VOkiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis (g. 1490 m.).
• 1898 m. – Ivanas Ivanovičius Šiškinas, rusų tapytojas peizažistas, graveris (g. 1832 m.).
• 1942 m. – Teodoras Valkarselis, Peru žydų kilmės kompozitorius, pianistas (virtuozas), folklorininkas. Vaikystėje garsėjo kaip (g. 1896 m.).
• 1943 m. – Heinrich Zimmer, vokiečių indologas, Pietų Azijos meno specialistas (g. 1890 m.).
• 1945 m. – Erhardas Aueris, darbininkas, vienas iš Vokietijos SPD lyderių (g. 1874 m.).
• 1962 m. – Endriu Elikotas Daglasas, JAV astronomas ir archeologas (g. 1867 m.).
• 1980 m. – Tamara de Lempicka, garsi lenkų kilmės Art Deco stiliaus dailininkė (g. 1898 m.).
• 1990 m. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija () jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (g. 1929 m.).
• 2023 m. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (g. 1938 m.).

Nuorodos

1. . Bowdoin College. 2007-01-23. Suarchyvuotas originalas 2013-12-12. Nuoroda tikrinta 2007-03-27.
2. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
3. „Anita Thallaug er død“ (norvegų). 2023-03-21. Nuoroda tikrinta 2023-03-21.