Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ferganos slėnis (uzb. Farg‘ona vodiysi, kirg. Фергана өрөөнү, tadž. водии Фaрғонa, rus. Ферганская долина, pers. وادی فرغا نہ) – Vidurinės Azijos geografinis-istorinis regionas, politiškai padalintas tarp rytų Uzbekijos, Tadžikijos ir Kirgizijos.

Senovės Irano regionas Fergana (Sog)

Šalis	Šiaurės rytų Uzbekistanas, vakarų Kirgizija, šiaurės Tadžikija
Tautos
Valstybės	Dajuanas, Kokando chanatas, kt.
Miestai	Chodžentas, Kokandas, Andižanas, Fergana, Ošas

Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas

Kartais Ferganos regionas traktuojamas kaip Sogdo dalis. Islamo laikais kartais yra įtraukiamas į išplėstinę Chorasano sampratą.

Geografija

Fergana - derlingų lygumų kraštas, įsispraudęs dideliame slėnyje tarp kalnų. Jis yra maždaug 400 m aukštyje. Dvi didelės upės, Naryndarja ir Karadarja, atiteka iš kalnų ir susijungia tarpusavyje, suformuodamos Syrdarją. Jų dėka slėnis labai derlingas. Tai derlingiausias ir tankiausiai apgyvendintas Vidurinės Azijos regionas. Čia koncentruojasi dideli miestai - Chodžentas, Kokandas, Andižanas, Fergana, Ošas ir kt.

Klimatas čia sausas ir šiltas. Vasarą beveik nėra lietaus ir temperatūra siekia 35 laipsnius. Žiemą temperatūra nukrenta iki -20 ir dažnai sninga.

Visas slėnis yra apsuptas kalnų. Pietuose buvo Pamyro kalnai, už kurių driekėsi Baktrija. Rytuose ir šiaurėje jį uždarė Tian Šanio kalnų sistemos, kurios atskyrė nuo Žetisu (šiaurėje) ir Tarimo baseino (rytuose). Tik vakaruose jis perėjo į kitą lygumų regioną - Sogdą.

Istorija

Fergana - tai ne tik geografinė, bet ir istorinė sąvoka, kadangi per visą istoriją ši teritorija buvo ir politinis vienetas. Senovėje čia buvo Dayuan valstybė, vėliau valdė įvairios musulmoniškos dinastijos.

Graikų valdymas

Pagrindinis straipsnis – Dajuanas.

329 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis vesdamas savo armiją pasiekė Ferganos slėnį ir įkūrė čia miestą. Jis buvo pavadintas Aleksandrija Eschata (Tolimąja Aleksandrija). Dabar šis miestas vadinamas Chodžentu. Graikai kolonizavo šį tolimą regioną, kuris po Aleksandro mirties buvo valdomas Seleukidų imperijos. Čia suklestėjo helenistinė kultūra. Tuo metu kinai, kurie lankydavosi šiame regione, pavadino jį Dayuan, kas, matyt, reiškė "didieji javanai" (arba Jonėnai). Jie rašė, kad šios šalies žmonės gamina puikius dirbinius ir mėgsta vyną.

255 m. pr. m. e. gretimos Baktrijos satrapas Diodotas, pasinaudodamas Seleukidų imperijos silpnumu, paskelbė nepriklausomybę, sukurdamas Graikų-baktrų karalystę. Karalystė tapo tikra imperija ir užėmė Ferganą. Baktrų valdymo laikais Fergana tapo svarbia vieta, kur susitiko helenistinė ir kiniška kultūros.

Apie 160 m. pr. m. e. šiose teritorijose vyko tautų kraustymasis. Iš Ilio upės ir Isyk Kulio ežero regiono (Žetisu) į pietus migravo gentys, kinų šaltiniuose vadinamos sai. Sakai sužlugdė Graikų baktrų karalystę ir laikinai apsigyveno Ferganos slėnyje, dalis jų nusikėlė į Drangianą, kur apsigyveno Sakastane. Neilgai trukus teritoriją nusiaubė nauja klajoklių banga, tocharai (kinų šaltiniuose minimi kaip yuezhi). Jie atkirto Ferganą nuo Baktrijos.

Net po klajoklių antpuolių Fergana vis tiek klestėjo, puoselėdama graikiškus papročius ir kultūrą. Kiniją labai domino ši šalis, jie siuntė savo ambasadorius, vedė derybas. Juos žavėjo Ferganos arkliai. Fergana pamažu tapo viena svarbiausių šilko kelio atkarpų, kas leido suklestėti dideliems prekybiniams miestams. Vėlyviausiuoju laikotarpiu čia introdukuotas budizmas.

Islamo laikotarpis

751 m. arabai susikovė Talaso mūšyje su Kinija dėl įtakos Ferganoje. Arabams jį laimėjus, Fergana tapo Kalifato dalimi ir įjungta į Chorasano provinciją.

Pradėjus irti Kalifatui, valdžią Ferganoje paimdavo įvairios musulmoniškos dinastijos iš kitų regionų, dažniausiai iš Sogdo: tadžikai Samanidai, tiurkai Karachanidai, Mongolų imperija, Čagatajaus chanatas, Maveranachro chanai Timūridai, uzbekų Bucharos chanatas. Tik XVIII a. slėnyje susiformavo nepriklausomas politinis vienetas: valdant Kokando chanams, slėnis buvo nepriklausomo chanato branduolys.

XIX a., valdant Rusijai, buvo atskira provincija, valdžiusi dar ir nemažą Pamyro teritoriją. Didžiąją savo istorijos dalį prabuvęs vienu geografiniu ir politiniu vienetu, XX a. 3-4 deš. Ferganos slėnis buvo padalytas trims skirtingoms sovietų socialistinėms respublikoms (Uzbekijos SSR, Kirgizijos SSR ir Tadžikijos SSR).