Isyk Kulis

Isyk Kulis (kirg. Ысык көл, rus. Иссык-Куль) – didžiausias Kirgizijos ežeras. Tai nenuotakus, pusiau sūrus ežeras, esantis šiaurės rytų Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose, 1609 m aukštyje virš jūros lygio. Pavadinimas kirgizų kalboje reiškia „karštas vanduo“ ir atspindi pagrindinę ežero savybę – jis neužšąla visus metus. Švelnios žiemos ežero slėnyje, didelės šilumos atsargos vandens gilumoje ir sūrus vanduo neleidžia ežerui pasidengti ledu.

Isyk Kulis
Isyk Kulio krantas Isyk Kulio krantas
Vieta	Kirgizija
Plotas	6236 km²
Kilmė	tektoninė
Vidutinis gylis	278 m
Didžiausias gylis	668/702 m
Tūris	1738 km³
Įteka	>80 upių (Džeralganas, Tijupas ir kt.)
Isyk Kulis
Koordinatės	42°25′0″ š. pl. 77°15′0″ r. ilg. / 42.41667°š. pl. 77.25000°r. ilg. / 42.41667; 77.25000
Vikiteka	Isyk Kulis

Bendri duomenys

Ežeras tyvuliuoja šiaurės rytinėje šalies dalyje tarp šiaurinio Tian Šanio kalnagūbrių, Kungėjaus Alatau ir Terskėjaus Alatau, 1609 (kitais duomenimis 1607) m aukštyje virš jūros lygio. Ežeras nenuotakus, į jį įteka apie 118 upių ir upelių. Didžiausi intakai yra iš rytų įtekantis ir . Isyk Kulis yra vienas didžiausių kalnų ežerų pasaulyje ir devintas pagal tūrį ežeras iš visų pasaulio ežerų. Krantai silpnai raižyti, gilios įlankos tik rytuose ir pietryčiuose. Vakarinėje dalyje arti ežero prateka Ču upė, kuri per pavasarinius potvynius kartais atiduoda dalį savo vandenų per Kutemaldos kanalą. Nors ežeras neturi ištakų, bet dalis hidrologų kelia hipotezes, kad ežero vanduo giliai po žeme persisunkia į tą pačią Ču upę. Vandens lygis Isyk Kulyje keičiasi ciklais (tai kyla, tai leidžiasi); ciklas įvyksta per keletą dešimtmečių. Vanduo sūrus (vandens mineralizacija – 5,90 ‰).

Vandens tūris yra 1738 км³, plotas – 6236 km², kranto ilgis – 688 km, vidutinis gylis – 278 m, giliausia vieta siekia 702 m (kitais duomenimis iki 668 m). Isyk Kulio ilgis nuo rytų iki vakarų lygi 182 km, iš pietų į šiaurę – 58 km. Isyk Kulis yra vienas iš skaidriausių ežerų pasaulyje.

Pietinis ežero krantas (2006)

Isyk Kulis iš kosmoso

Klimatas šalia ežero yra vidutinis jūrinis. Ežeras švelnina akvatorijos klimatą. Vidutinė temperatūra sausį nuo -6 °C iki -2 °C šalčio, liepą – 17 °C šilumos.

Administraciniu požiūriu ežeras priklauso Kirgizijos Isyk Kulio sričiai.

Ežere vykdoma žvejyba (sazanai, kuojos, azijinės priekalnių ūsuotės), laivyba. Pagrindiniai uostai – Karakolas (buv. Prževalskas), Balykči (buv. Rybačis).

Istorija

Pirmieji faktai apie Isyk Kulį randami kinų metraščiuose II amžiuje prieš mūsų erą. Vėliau ežeras buvo poilsio vieta Šilko kelio keliautojams iš Tolimųjų Rytų į Europą. Daugelis istorikų mano, kad būtent nuo ežero išplito Juodąja mirtimi pavadinta pandemija.

Moksliniai ežero tyrimai prasidėjo tik XIX amžiuje, kuriuos atliko rusų geografas Nikolajus Prževalskis.

2006 metais surengta archeologinė ekspedicija, vadovaujama Vladimiro Ploskio, ant ežero dugno surado nežinomą senovinę civilizaciją, kuri egzistavo prieš 2500 metų.

Turizmas

Isyk Kulio ežeras yra pagrindinis turizmo objektas Kirgizijoje. Sovietų Sąjungos laikais ežeras buvo populiari poilsio vieta, pakrantėje buvo įsikūrę nemažai sanatorijų, balneoklimatinių kurortų ir kitokių poilsio vietų, daugiausia šiauriniame ežero krante aplink Čolpon Ata miestą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dauguma jų išgyveno sunkius laikus arba žlugo, bet paskutiniu metu viešbučių kompleksai atnaujinami, įkuriamos naujos poilsio vietos, tad sveikatingumo ir poilsio vietų daugėja. Kitos populiarios turizmo vietos yra Karakolo miestas ir Bosteri, Sary Oj, Čon Sary Oj ir Tamči kurortiniai miesteliai, taip pat Džety Oguzo tarpeklis.

Didžioji dalis turistų, atvykstančių prie Isyk Kulio ežerio, yra Kirgizijos arba kaimyninių šalių gyventojai.

Ekologija

Saugomos teritorijos

Pirmas rezervatas Kirgizijoje buvo Isyk Kulio rezervatas, įsteigtas 1948 metais. Jo tikslas yra apsaugoti vietinį kraštovaizdį ir vandens paukščius. 1975 metais jis buvo įtrauktas į Ramsaro vietų sąrašą. 2000 metais visa Isyk Kulio sritis buvo įtraukta į UNESCO pasaulinį biosferos draustinių sąrašą.

Žuvys

Ežeras turi didelę endeminę žuvų populiaciją. Kai kurios žuvys, iš kurių keturios endeminės, yra grėsmingai nykstančios. Žuvims pavojų kelia per intensyvi žvejyba, dviejų introdukuotų rūšių plėšrumas, žuvų išteklių atkūrimo žuvų jaunikliais iš dirbtinio auginimo vietų nutraukimas. Keturios žuvų rūšys yra įtrauktos į Kirgizijos Raudonąją knygą. Kitos endeminės rūšys taip pat yra pavojuje dėl žvejybos arba netiesiogiai, keičiantis ežero ekosistemos balansui.

Tuo tarpu , introdukuota ežere iš Armėnijoje esančio Sevano ežero, jame prigijo, išstumdama vietines rūšis. Nors savo Sevano ežere ji nyksta, Isyk Kulyje rūšis turi didesnius šansus išlikti.

Šaltiniai

1. Неизвестная древняя цивилизация на дне Иссык-Куля 2008-09-20 iš Wayback Machine projekto. // РИА «Новости», 4 декабря 2006
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 176