Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Chorezmas (senovės persų kalba: 𐎢𐎺𐎼𐏀𐎷𐏁 ʰUvarazmiš, pers. خوارزم = Khvārazm, uzb. Xorazm, rus. Хорезм) – istorinis regionas Vidurinėje Azijoje, prie Amudarjos žemupio, į pietryčius nuo Aralo. Apima dabartinės Turkmėnijos ir Uzbekijos teritorijas. Tai vienas seniausių regiono civilizacijos centrų.
| Senovės Irano regionas Chorezmas 𐎢𐎺𐎼𐏀𐎷𐏁 | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Centrinė Azija |
| Tautos | chorezmiai, tiurkai |
| Kalba | (iki XIII a.) |
| Valstybės | Afrigidai, Anušteginidai, Chivos chanatas |
| Miestai | Kathas, Kunja Urgenčas, Chiva |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas | |
Geografija
Chorezmas apima didžiulį žemdirbystei tinkamą plotą Amudarjos žemupyje į pietus nuo Aralo jūros, šiuo metu padalintą tarp dviejų valstybių – Turkmėnijos ir Uzbekijos. Iš visų pusių regionas yra apsuptas labai retai gyvenamų teritorijų. Rytuose jis susisiekia su Karakumų dykuma (už jos buvo Sogdas), pietuose – su Kyzilkumų dykuma (už jos buvo Parta/Chorasanas), o vakaruose – su Ustiurto plynaukšte (už jos buvo Kaspijos jūra). Pagrindiniai regiono miestai nuo senovės koncentruojasi prie Amudarjos upės.
Pavadinimai
Chorezmo pavadinimas Achemenidų imperijos Behistūno įraše aptinkamas kaip Uvârazmîy (Avestoje – kaip Xvairizem), tačiau termino etimologija nėra iki galo išaiškinta. XIII a. arabų geografas teigia, jog jis persų kalboje reiškia „daug žuvies“. Šiuolaikiniai mokslininkai pavadinimą sieja su persiškais terminais „žemumos“ ar „žemė, iš kur kyla saulė“.
Senovės Kinijoje regionas buvo žinomas keletu variantų, tarp jų – Čian (kin. 潛, pinyin: Qián), Guoli (kin. 過利, pinyin: Guòlì) ar Husimi (kin. 呼似密, pinyin: Hūsìmì). Helenistiniuose graikų ir Bizantijos šaltiniuose regionas vadintas Chalisioi, dėl to Kijevo Rusioje jis buvo žinomas kaip Chvalis (rus. Хвалис).
Istorija
Chorezmas yra vienas iš seniausių sėsliai gyvenamų pasaulio regionų. Viena seniausių archeologinių kultūrų buvo Kelteminaro kultūra (VI–III tūkst. pr. m. e.), kurios gyventojai vertėsi medžiokle, prijaukino gyvulius. Ją pakeitė (II tūkst. pr. m. e.), kurios kūrėjai buvo indoeuropiečiai, migravę iš šiaurės stepių (Andronovo kultūra), čia susėslėję ir tapę žemdirbiais.
Senovė
I tūkst. pr. m. e. regionas jau buvo apgyvendintas iraniečių, kalbėjusių , gimininga . Manoma, kad jie jau turėjo sukūrę valstybę (genčių konfederaciją), valdomą legendinės Sijavušidų dinastijos. Pasak istoriko Birūni, Sijavašas valdė maždaug XIII a. pr. m. e. VI-IV a. pr. m. e. regionas priklausė Achemenidų imperijai ir yra minimas tarp imperijos .
Vidurinę Aziją pasiekus Aleksandrui Makedoniečiui, Chorezmas siūlė jam pagalbą žygiuose, tačiau šis atsisakė. Po to Chorezmas greičiausiai tapo savarankiška valstybe, kartais priklausoma nuo Seleukidų, Aršakidų ar Kušanų. III a. Chorezmą trumpai valdė Sasanidų imperija. Pasak Biruni, nuo 305 m. valstybėje įsigalėjo nauja vietinė dinastija – Afrigidai, valdžiusi iš sostinės Katho.
Islamo laikotarpis
712 m. Chorezmą užkariavo arabų dinastija Umajadai ir įvedė islamą. Tiesa, dėl regiono atokumo islamizacija vyko lėtai. Kalifatui silpstant 995 m. dinastija nuvertė Afrigidus ir sostinę perkėlė į Urgenčą. Tuo metu dėl tautų kraustymosi keitėsi regiono tautinė sudėtis, nunyko iranėniška chorezmiečių kalba, ją keitė tiurkiška. XI a. viduryje regioną valdė Seldžiukai, o amžiaus pabaigoje Chorezme įsigalėjo vietinė tiurkiška dinastija – Anušteginidai (Chorezmšachai). XI a. pab.-XII a. pr. jie sukūrė galingą valstybę, kuri užėmė Persijos žemes nuo pat Kaspijos iki Hindukušo. Vėliau tapo vasaline valstybe
1220 m. Chorezmas buvo užimtas ir nuniokotas Čingischano. Po šio mirties regioną paveldėjo pastarojo sūnus Džučis, kaip Aukso ordos dalį. Šalyje atstatyta sostinė Urgenčas, atsinaujino prekyba tarp Vidurinės Azijos ir Rusios. XVI a. viduryje čia įsigalėjo vietinė dinastija, nuo XIV a. pabaigos pripažinusi Sogdo Timūridų valdžią. Kadangi Timūras dar kartą sugriovė Urgenčą, sostinė buvo perkelta į pietus, į Chivos miestą.
1500 m. į Chorezmą įsiveržė , jį įjungęs į savo Uzbekų chanatą. Kaip atskira valstybė Chorezmas vėl atsiskyrė 1511 m., kai susikūrė Chivos chanatas. Jis nebesugebėjo atkurti buvusios krašto ekonominės galybės dėl mažėjančios Šilko kelio reikšmės.
Nuo XIX a. regione palaipsniui pradėjo dominuoti rusai, valstybė tapo vasaline Rusijos imperijos dalimi. Po Spalio revoliucijos buvo sudaryta . 1924 m. ji įjungta į TSRS ir padalinta tarp Uzbekijos TSR ir Turkmėnijos TSR. Dabar Uzbekijai priklausantis istorinis Chorezmo centras sudaro .
Kultūra
Chorezmas pasižymi išskirtine architektūra: išlikusios masyvios tvirtovės, miestų sienos, mauzoliejai, medresės ir mečetės su masyviais minaretais, karavansarajai. Pastatai dekoruoti puošniais portalais, arkomis, kontrastingų spalvų fajanso plytelėmis, alebastro ir terakotos reljefais. Svarbiausi istoriniai miestai – Chiva ir Kunja Urgenčas – įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Chorezme gimė žymūs persų mokslininkai – istorikas Birūni ir matematikas, astronomas Chorezmis.
Šaltiniai
- Chorezmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Tolstov, S.P. Po Sledam Drevnechorezmijskoj civilizaciji 2011-10-17 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris