Konstitucija pagrindinis įstatymas įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio san

Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą.

Pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje – ATR Gegužės 3 d. konstitucija (išversta į lietuvių k.)

Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės. Valstybių konstitucijų apimtis smarkiai varijuoja. Konstitucija su daugiausiai žodžių turi Indija – 146 385 žodžiai. Antrą ilgiausią konstituciją priėmusi Nigerija turi ženkliai mažiau žodžių – 66 263. Tuo tarpu lakoniškiausia konstitucija priklauso Monakui – tik 3814 žodžių. Lietuvos konstitucija yra trumpesnė nei šalių vidurkis ir sudaryta iš 12 214 žodžių. Panašios apimties konstitucijas turi Italija ir . Kita vertus, Lietuvos konstitucija ilgesnė nei kitų dviejų Baltijos valstybių – Latvijos (4917 žodžių) ir (11 344 žodžiai).

Pavadinimas

Lietuvių kalboje, kaip ir nemažoje dalyje indoeuropiečių šeimos kalbų, žodis konstitucijai apibūdinti per prancūzų atėjęs iš lotynų kalbos constitutio. Pastarasis Romos imperijoje vartotas imperiniams potvarkiams apibūdinti constitutiones principis: edicta, mandata, decreta, rescripta. Vėliau terminas plačiai vartotas kanoninėje teisėje (pvz., popiežiaus ). Lietuvių k. žodis „Konstitucija“ (Konstytucya) pavartotas lietuviškame ATR konstitucijos tekste.

Kai kuriose kalbose žodis pakeistas vietiniu konstruktu (latvių k. satversme, vokiečių k. Verfassung, olandų k. grondwet, čekų k. ústava, suomių k. perustuslaki, vengrų k. alkotmány ir kt.) Kaip sinonimas lietuvių kalboje vartojamas žodis „pagrindinis įstatymas“.

Formos

Konstitucija gali būti:

Rašytinė – vienas aktas, arba kelių konstitucinių įstatymų visuma.
Nerašytinė – susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių (ir) ar precedentų.

Istorija

1787 m. buvo priimta pirmoji rašytinė konstitucija pasaulyje. Tai buvo JAV Konstitucija (JAV). Laikoma seniausia vis dar taikoma konstitucija.

1791 m. gegužės 3 d. buvo priimta pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje. Tai vad. Gegužės 3 Konstitucija (priimta Abiejų Tautų Respublikoje).

1791 m. rugsėjo 3 d. buvo priimta trečioji Konstitucija pasaulyje (Prancūzijoje, Prancūzijos Konstitucija).

Skaičiuojant nuo 1789 m., konstitucija nepakeista išbūna vidutiniškai 19 metų. 2022 m. duomenimis, naujausios konstitucijos – (priimta 2019 m. ir pakeitusi iki tol galiojusią 1976 m. konstituciją) ir (priimta 2020 m. ir pakeitusi 1989 m. priimtą konstituciją). Daugiausiai keitimų yra sulaukusi (105 keitimai nuo priėmimo 1950 m.), mažiausiai – Japonijos, nepakeista nė karto nuo 1946 m.

Pataisos

Pagrindinis straipsnis – .

Konstitucijos pataisa laikoma valstybės, organizacijos ar kitokio pobūdžio subjekto konstitucijos pakeitimas. Pataisos dažnai įtraukiamos į atitinkamas galiojančios konstitucijos dalis, tiesiogiai pakeičiant tekstą. Taip pat pataisos gali būti pridedamos prie Konstitucijos kaip papildomi priedai, taip išvengiant esamo dokumento teksto keitimo.

Daugumoje konstitucijų įvesti saugikliai, kad pataisos nebūtų lengvai priimtos, nebent būtų atlikta speciali, griežtesnė nei reikalaujama pagal įprastus teisės aktus, procedūra. JAV konstitucija laikoma sunkiausiai pakeičiama demokratinės valstybės konstitucija.

Lietuvos Konstitucijos

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1791 05 03 Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konstitucija

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1918 11 02 Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1922 08 01 Lietuvos Valstybės Konstitucija

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1928 05 15 Lietuvos Valstybės Konstitucija

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1938 05 12 Lietuvos Konstitucija

Wikisource

Puslapis Vikišaltiniuose:

1992 10 25 Lietuvos Respublikos konstitucija

Lietuvoje galiojo šios laikinosios Konstitucijos:

1918 – įstatymų priklausė , įstatymų vykdomoji valdžia – ;
1919 – laikinoji 1919 metų Konstitucija;
1920 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.

Lietuvoje galiojo šios nuolatinės Konstitucijos:

1922 m. – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima , valstybinė kalba – lietuvių;
1928 m. – Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
1938 m. – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.

Šiuo metu galiojanti LR Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. Iki 2022 atlikta 12 straipsnių pakeitimų.

Konstituciniai teismai

Pagrindinis straipsnis – .

Paprastai valstybėse Konstituciją aiškina ir gina specialus teismas – vad. (pvz., Prancūzijoje ). Dažniausiai konstitucinis teismas yra aukščiausias teisingumo organas, jo sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Jis užtikrina kontrolę – t. y., kad visi kiti teisės aktai atitiktų Konstitucijoje esančius principus ir normas.

Literatūra

Užsienio šalių konstitucijos (sud. Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis). – Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. – 328 p. –

Šaltiniai

„Constitution Rankings“. Comparative Constitutions Project (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-03.
Mousourakis, George (2003-12-12). The Historical and Institutional Context of Roman Law. Ashgate. ISBN – via Google Books.
(Jordan, Terry L. (2013). The U.S. Constitution and Fascinating Facts About It (8th leid.). Naperville, IL: Oak Hill Publishing Company. p. 25.)
Elkins, Zachary; Ginsburg, Tom & Melton, James (2009), "Conceptualizing Constitutions", The Endurance of National Constitutions, Cambridge: Cambridge University Press, p. 36–64, doi:10.1017/cbo9780511817595.004,
„The Anomalous Life of the Japanese Constitution“. Nippon.com. 2017-08-15. iš originalo 2019-08-11. Nuoroda tikrinta 2019-08-11.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (VLE)

Nuorodos

Pasaulio konstitucijų archyvas (anglų k.)
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Seimo tinklapis)

[1] „Constitution Rankings“. Comparative Constitutions Project (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-03.

[2] Mousourakis, George (2003-12-12). The Historical and Institutional Context of Roman Law. Ashgate. ISBN – via Google Books.

[3] (Jordan, Terry L. (2013). The U.S. Constitution and Fascinating Facts About It (8th leid.). Naperville, IL: Oak Hill Publishing Company. p. 25.)

[4] Elkins, Zachary; Ginsburg, Tom & Melton, James (2009), "Conceptualizing Constitutions", The Endurance of National Constitutions, Cambridge: Cambridge University Press, p. 36–64, doi:10.1017/cbo9780511817595.004,

[anomalous-constitution-5] „The Anomalous Life of the Japanese Constitution“. Nippon.com. 2017-08-15. iš originalo 2019-08-11. Nuoroda tikrinta 2019-08-11.

[6] Lietuvos Respublikos Konstitucija (VLE)