Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Eduardas Jatulis (g. 1895 m. liepos 31 d. Plikelių k., Linkuvos valsčius – 1956 m. gegužės 6 d. Šiauliuose. Palaidotas Linkuvos kapinėse) – diplomatas.

Išsilavinimas, dalykinė veikla

Eduardas Jatulis mokėsi Šiaulių, Rusijos gimnazijose (prasidėjus Pirmam pasauliniui karui, buvo pasitraukęs į Rusiją). 1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo mokytoju Linkuvos „Saulės“ progimnazijoje.

1919 m. pakviestas į valstybės kontrolę kontrolieriaus padėjėju. 1920 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Berlyne buhalteriu. 1921–1925 m. mokėsi Berlyno, Kylio, Fribūro universitetuose, apgynęs disertaciją tema apie Klaipėdos krašto reikšmę Lietuvos ekonomikai, įgijo daktaro laipsnį.

1925–1927 m. Eduardas Jatulis dirbo LR užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, vėliau referentu, 1927–1932 m. – konsulu Tilžėje, 1932–1939 m. – Teisių ir administracijos departamento kanceliarijos viršininku. 1939 m. paskirtas Lietuvos konsulu į Charbiną Mandžiūrijoje. 1945 m. rugpjūčio mėnesį, kai SSRS užėmė Charbiną, konsulas E. Jatulis buvo suimtas, atvežtas į Vilnių, į Lukiškių kalėjimą. 1946 m. išvežtas į Sverdlovską ir ten nuteistas 10-čiai metų už tai, kad jis 1940 m., būdamas priešiškai nusistatęs sovietų valdžiai, atsisakė grįžti į LSSR ir toliau ėjo konsulo pareigas, kol SSRS kariuomenė užėmė šią Kinijos teritoriją. 1955 m., atlikęs jam skirtą bausmę, grįžo į Lietuvą.

Visuomeninė veikla

1917–1918 m. Jekaterinodare lietuvių tarpe suorganizavo „Pažangos“ skyrių, buvo Vyr. Šiaurės Kaukazo lietuvių tarybos nariu. 1918 m., mokytojaudamas Linkuvoje, buvo vienas iš Šiaurės Lietuvos krikščionių darbuotojų sąjungos steigėjų.

Dirbdamas konsulu Tilžėje bendradarbiavo Prūsų lietuvių partija bei su Prūsų lietuvių tarybos jungiamomis draugijomis: kultūros, savišalpos, moterų, lietuvių orkestro ir kt. Jo dėka Tilžėje buvo įkurti du lietuvių vaikų darželiai. E. Jatulio rūpesčiu nuo bankroto buvo gelbstima Jagomasto spaustuvė, padedama išleisti Vydūno veikalą vokiečių kalba „Sieben hundert Jahre deutsch – litauischer Beziehungen“ (700 metų vokiečių – lietuvių santykių).

Šeima, gyvenimo pabaiga

Eduardo Jatulio šeima į Charbiną neišvyko, o pasiliko savo ūkyje Gedminaičiuose (1928 m. E. Jatulis nusipirko buvusį Jurgio Pliaterio Gedminaičių dvaro centrą su 80 ha žemės). Žmona Bronislava Jatulienė dirbo Švėkšnos gimnazijoje mokytoja, 1943 m., susirgusi šiltine, mirė ir palaidota Švėkšnos kapinėse. Abu sūnūs: gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Jatulis (1926–2001 m.) ir inžinierius Gediminas Jatulis (1929–2005 m.) 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV ir ten mirė.

Apdovanojimai

1938 m. Eduardas Jatulis apdovanotas Latvijos 3-iojo laipsnio ordinu.

Literatūra

Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1956, t. 9, p. 331.
O. Norkutė. „Diplomatas iš Gedminaičių dvaro“. Švėkšnos valsčius, Nr.17, 2002 m. liepa.