Gana

Šis straipsnis apie valstybę Afrikoje. Apie uždarą dievybių grupę hinduizmo mitologijoje skaitykite straipsnyje Gana.

Ganos Respublika angl. Republic of Ghana
Vėliava Herbas
Himnas: „Dieve, laimink mūsų Tėvynę Ganą“
Gana žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų (oficiali), Twi, Dagbani, kitos
Sostinė	Akra
Didžiausias miestas	Akra
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	- -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	239 460 km^2 (77) 3,6%
Gyventojų  • 2017  • Tankis	28 656 723 (48) 106 žm./km^2 (77)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2014 (progn.) 97,5 mlrd. $ (72) 3 718 $ (134)
Valiuta	Sedis (GHC)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +0 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1957 m. kovo 6 d.
Interneto kodas	.gh
Šalies tel. kodas	233

Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje su sostine – Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – , dar žiūrėti: Aukso krantas, Mosių valstybės.

Aukso kranto kolonijos žemėlapis

Manoma, kad dabartinėje Ganos teritorijoje žmonės gyveno nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Apie X a. pietinėje Ganoje apsigyveno kva kalbų grupės atstovai, o vėliau į šiaurinę Ganą iš dabartinio Malio ir Burkina Faso teritorijos migravo gurų kalbomis kalbančios gentys. Iki pat XIX a. šiaurinė ir pietinė Gana vystėsi atskirai, ką lėmė skirtingos gamtinės sąlygos, tradicijos, religijos ir kalbos.

Pirmieji ikikolonijiniai valstybiniai junginiai susiformavo Ganos šiaurėje, apie XIII–XIV a. Ši teritorija, priklausanti sudaninio klimato savanų zonai, kultūriškai buvo veikiama iš šiaurės, Vakarų Sudano imperijų (tokių, kaip Ganos imperija ar Malio imperija), iš kur pirkliai nešė islamą. Ši religija plito gurų tautų tarpe. Pirmosios gurų valstybės Dagbonas ir Mamprugu susikūrė būtent šiaurės rytų Ganos teritorijoje, o vėliau valstybingumo tradicija plito į šiaurę (dab. Burkina Faso teritorija, kur susikūrė Mosių valstybės) bei vakarus (dab. šiaurės vakarų Ganos teritorija).

Savanų zonos gurų valstybės pirmiausia klestėjo iš prekybos ir atliko tarpininkių vaidmenį tarp šiauriau buvusių Sudaninių imperijų ir Gvinėjos miškų zonos pietuose (dab. pietų Gana), taip vadinamame Akanalande. Viena iš pagrindinių prekių buvo kolos riešutai, kuriuos musulmonų prekybininkai šiauriečiai pirkdavo iš miškų gyventojų. Taip pat atrasta nemažai aukso. Čia maždaug tuo pačiu metu, kaip ir šiaurėje, susiformavo pirmieji valstybiniai junginiai. Vienas pirmųjų buvo brongų sukurtas Bono su svarbiu miestu Bono Manso. Jame formavosi akanų kultūros pagrindai ir meno stiliai.

1471 m. pakrantę pasiekė portugalų jūrininkai. Manydami, jog čia gausu aukso, jie pakrantę pavadino Aukso Krantu. Portugalai, vėliau ir danai, švedai, olandai čia steigė savo faktorijas, kurios tapo prekybos auksu ir vergais punktais. Intensyvėjanti pajūrio prekyba nuo XVI a. suteikė atsvarą tradicinei prekybai su šiaure, todėl daug akanų genčių migravo į anksčiau beveik negyvenamą pakrantę. Čia susikūrė jų valstybės Mankesimas, Nkranas, ir kt., palaikę ryšius tarp europiečių fortų ir krašto gilumos.

Nuo XVI a. pabaigos prekybiniuose akanų ir europiečių santykiuose vyravo vergų prekyba. Iš jos pelnėsi ir afrikiečiai, ypač XVII a. pabaigoje įsikūrusi Ašančio valstybė, sugebėjusi apjungti daugumą akanų genčių ir sukurti tikrą vergovinę imperiją. Tai buvo viena iš XVII–XIX a. Gvinėjos įlankos regiono imperijų, turinti panašumų su Dahomėja (dab. Beninas), ar Oju (Jorubalandas).

Nuo XVII a. įsitvirtinti Aukso krante siekė britai. XIX a. jie įsigijo danų ir olandų valdomus prekybos punktus ir teritorijas. 1874 m. Aukso krantą (angliškai Gold Coast) paskelbė Aukso kranto kolonija, o kad įsigalėti žemyne, kariavo su Ašančiu. Iki 1899 m. užėmus ir krašto šiaurinę dalį, ji su Ašančiu 1901 m. buvo prijungta prie Aukso Kranto kolonijos. Šios valdos teritorijos išaugo 1957 m., kuomet prie jos prijungtas nuo 1917 m. britų administruojamas Britų Togolandas.

1957 m., Gana pirmoji iš Afrikos valstybių paskelbė nepriklausomybę. Ganos premjeru tapo kairiosios pakraipos Kvamė Nkruma, kuris buvo populiarus, bet smunkant ekonomikai jis buvo nuverstas 1966 m. Nuo to laiko šalyje periodiškai kaitaliojosi kariniai režimai (1966–1969, 1972–1979, 1981–1993), kuomet šalyje būdavo įvedama tvirta ranka, ir demokratinės respublikos (1969–1972, 1979–1981). , paėmęs valdžią šalyje 1981 m. karinio perversmo būdu, valdė 11 metų. 1993 m. jis liberalizavo šalies politinę sistemą, pakeitė konstituciją ir taip įkūrė ketvirtąją Ganos Respubliką. Valdžioje jam išsilaikyti pavyko dar 8 metus. 2001 m. jį prezidento poste pakeitė . Dabartinis šalies prezidentas yra .

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Gana yra unitarinė prezidentinė konstitucinė demokratija su parlamentine daugiapartine sistema, kurioje dominuoja dvi partijos - Nacionalinis demokratinis kongresas (NDC) ir Naujoji patriotinė partija (NPP). Ganoje iki 1993 m. sausio mėnesio pakaitomis keitėsi civilinė ir karinė vyriausybės, kol po 1992 m. pabaigoje vykusių prezidento ir parlamento rinkimų karinė vyriausybė užleido vietą Ketvirtajai Ganos Respublikai. Pagal 1992 m. Ganos konstituciją valdžia paskirstyta Ganos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui (Ganos prezidentas), parlamentui, ministrų kabinetui, valstybės tarybai ir nepriklausomai teismų sistemai. Vyriausybė renkama visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus.

Administracinis suskirstymas

Ganos žemėlapis

Pagrindinis straipsnis – Ganos regionai.

Gana administraciškai suskirstyta į 10 regionų. Jie savo ruožtu dalijami į rajonus.

• Ašantis
• Aukštutiniai Rytai
• Aukštutiniai Vakarai
• Brongai–Ahafai
• Didžioji Akra
• Rytai
• Šiaurė
• Vakarai
• Vidurys
• Volta

Didžiausi miestai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Ganos miestai.

Miestas	Gyventojų skaičius
Akra	2 096 653
Kumasis	1 604 909
Tamalė	390 730
Sekondis-Takoradis	260 651
Tema	229 106

Geografija

Pagrindinis straipsnis – .

Keip Kosto paplūdimys

Ašančio džiunglės

Gana yra prie Atlanto vandenyno Gvinėjos įlankos, keletas laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Togo valstybių. Pakrantės ilgis – 539 km, mažai vingiuotas, žemas, smėlėtas; rytuose yra lagūnų.

Pakrantėje vyrauja žemuma (plotis ~15 km), vietomis pelkėta, kertama upių. Didelę Ganos dalį užima lygumos. Vidurinėje šalies dalyje yra Ašančio (aukštis iki 300 m), į pietryčius nuo jos – Kvahu plynaukštės. Ganos rytuose ir pietryčiuose yra Akvapimo kalnai ir Togo kalnų pakraštys. Greta Togo sienos yra aukščiausias šalies taškas – Afadžato kalnas (885 m).

3/5 šalies ploto užima Voltos baseinas. Ji sudaro Voltos upė, kurios didžioji dalis užlieta didžiausiu pasaulyje Voltos tvenkiniu, su intakais Baltąja, Juodąja, Raudonąja Voltomis, Oti upe. Pietrytinė pusė priklauso nedidelių upių, tekančių į Atlantą, baseinams: Pra, Tano, Bia ir kt. Natūralių ežerų šalyje praktiškai nėra, tik keletas lagūnų vandenyno pakrantėje bei kraterinės kilmės Bosumtvio ežeras. Kalnuose yra krioklių (Kintampo, Vli, Tagbo ir kt.).

Didesniąją šalies dalį užima savanos. Šiaurėje jos sausringesnės, einant į pietus pereina į retmiškius, toliau į tropines džiungles (ypač pietuose, pietvakariuose). Miškingumas siekia ~40%. Pakrantėje vyrauja krūmynai, palmių giraitės, mangrovių sąžalynai. Ganoje įsteigta keletas nacionalinių parkų, iš kurių svarbiausi – Molės ir Kakumo.

Klimatas

Ganos klimatas yra pusiaujinis, musoninis; šiaurėje – subekvatorinis. Vidutinės mėnesio temperatūros vyrauja nuo 23–26 °C iki 32 °C. Ašantyje per metus iškrenta 1500–2000 mm kritulių, rytinėse pakrantėse – 650–750 mm, šiaurėje – 1000–2000 mm. Žiemą šiaurėje pučia harmatanas, gali pasitaikyti sausrų.

Akros klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	28	28	28	28	27	26	25	24	26	26	27	27	27
Krituliai mm	16	37	73	82	145	193	49	16	40	80	38	18	787
Duomenys: Ganos klimatas, Akra 2014 01 29

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Kumasi centrinis turgus

Ganos ekonomika yra daugiausia žemės ūkio. Apie 60% Ganos gyventojų dirba žemės ūkyje. Daugiausia pelno duoda kakava. Auginami ryžiai, kava, kukurūzai, manijokai, riešutai, bananai. Žvejyba ir miško kirtimas yra svarbūs Ganos ekonomikai, nors nepakankamai išvystyti keliai ir infrastruktūra trukdo medienos pramonei plėtotis.

Šalies šiaurėje, pietuose bei pakrantės regionuose randami aukso, boksitų, mangano telkiniai. Atviroje jūroje yra nedidelė naftos pramonė.

Pagrindinė šalies pramonė yra kasyba, miško kirtimas, aliuminio lydymas, kakavos ir kitų produktų apdirbimas bei laivų statymas. Pagrindiniai eksporto produktai yra auksas ir kiti mineralai, kakava, mediena, tunas. Importuojama nafta ir maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Nyderlandai, Nigerija, Didžioji Britanija, JAV, Kinija.

Demografija

Akros panorama

Gatvės pardavėja Akroje

Pagrindinis straipsnis – Ganos demografija.

Ganoje gyvena apie 70 etninių grupių, turinčių savo tradicijas ir kalbas. Tirštai gyvenamoje pietinėje šalies dalyje koncentruojasi kva kalbomis kalbančios etninės grupės, tarp kurių svarbiausios yra akanai (2000 m. surašymo duomenimis, jie sudaro 45,3% gyventojų), kuriuos dar galima skirstyti į smulkesnes etnines grupes, kaip fančiai, ašančiai kt. Pietrytinėje Ganos dalyje į rytus nuo Voltos vyrauja gbe kalba kalbantys eviai. Šalies šiaurėje paplitę guru kalbomis kalbančios grupės: dagombai, dagabai, mamprusiai, konkombai ir kt.

Ethnologue duomenimis, Ganoje yra vartojama 81 kalba, kurios visos priklauso tai pačiai Nigerio-Kongo kalbų šeimai. Oficiali šalies kalba ir lingua franca yra anglų. Ji vyrauja valdžioje ir versle, mokyklose. Apie 13% gyventojų supranta prancūziškai. Be anglų, valdžia remia dar 11 vietinių kalbų, kurios paplitusios atskiruose regionuose. Keturios iš tų kalbų yra tarpusavyje artimos akanų kalbos (Akuapem Twi, Asante Twi, Mfantse ir Nzema), kitos yra , , , , , , kalbos.

Pasak 2000 m. surašymo, krikščionys sudaro 69% šalies populiacijos (daugiausia koncentruojasi šalies pietuose), musulmonai – 16% (koncentruojasi šalies šiaurėje), o afrikietiškų religijų atstovai – 15%. Tiesa, į krikščionybės ir islamo religijas Ganoje yra integruota daug afrikietiškų religijų aspektų.

Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2009 m. apskaičiavimai): 57,9% (66,4% vyrams, 49,8% moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apsk.): 59,85 metų (58,98 vyrams, 60,75 moterims).

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :

• 0–14 metų: 37,3% (4 503 331 berniukų ir 4 393 104 mergaičių)
• 15–64 metų: 59,1% (7 039 696 vyrų ir 7 042 208 moterų)
• daugiau kaip 65 metų: 3,6% (393 364 vyrų ir 460 792 moterų)

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Kita informacija

• Ganos ryšiai

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 107–108
2. Ghana > Accra, Climatemps.com; tikrinta: 2014-01-29
3. CIA pasaulio faktų knyga: Gana 2020-08-30 iš Wayback Machine projekto.
4. 2007 Report on International Religious Freedom – Ghana

Nuorodos

Vikiteka: Gana – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Gana

• Vyriausybės svetainė
• BBC profilis
• Wikivoyage gidas