Aukso krantas

Kitos reikšmės – Aukso Krantas (reikšmės).

Aukso Krantas – Vakarų Afrikos regionas, apimantis dabartinės Ganos pietines teritorijas ir Dramblio Kaulo Kranto pietrytines teritorijas. Pradžioje šiuo vardu vadinta tik siaura pajūrio juosta, kurios smėlyje randama aukso, vėliau vardas išplėstas ir imtas naudoti taip pat šiauriau esančias teritorijas apibūdinti.

Gvinėjos įlankos regionas Aukso krantas
Šalis	Gana, Dramblio Kaulo Krantas
Tautos	Akanai
Valstybės	Ašanti, Denkira, Aksimas, Akvamu, Akra, Fanti ir kt.
Miestai
Benino civilizacijos regionai: Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, ,

Dar gali būti vadinamas Akanalandu, kadangi visa teritorija yra apgyvendinta akanų tautų.

Geografija

Teritorija išsidėstė tarp dviejų didelių Vakarų Afrikos upių, kurios formavo natūralią rytinę ir vakarinę regiono ribą. Rytuose buvo Voltos upė, už kurios prasidėjo Vergų kranto regionas. Vakaruose buvo , už kurios prasidėjo Dramblio kaulo krantas. Regionui būdinga Gvinėjos tropinių džiunglių ekosistema.

Istorija

Akanų atsikėlimas

Pagrindinis straipsnis – Akanai.

Pasak legendų, akanai buvo tauta, kuri atsikėlė į dabartines teritorijas žlugus senovės Ganos imperijai, kuri klestėjo Sahelio ruože. Tai sudarė prielaidas pavadinti Ganą šiuo vardu, nors teritoriškai ši valstybė neturi nieko bendro su senovės Gana.

Akanų migracija galėjo vykti apie XI a., ir minimas pirmasis akanų valdovas Asaaman. Pirmiausia jie apsistojo Bonolando regione (centrinė Gana), kur susiformavo seniausia jų tauta bonai (arba abronai, brongai). Ten buvo sukurta seniausia jų Bono valstybė, kuri XIV a., valdant Akumfi Ameyaw I, ėmė prekiauti auksu su mosių tautomis šiaurėje. Tuo būdu valstybė labai praturtėjo. Tai buvo pirmasis Akanalando civilizacijos židinys.

Tolesnė akanų migracija

Akanų valstybės

Nuo XV a. buvo pastebimas akanų migravimas iš Bono tolyn į pietus ir vakarus. Šių migracijų laikais akanai išsiskaidė į atskiras tautas. Pirmiausia vyko migracijos į vakarus. Ši išeivių brongų grupė dab. Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos pasienyje sukūrė Džiamano valstybę (1450–1895).

Migracijų į pietus, link pakrantės, metu išsiskyrė kurių svarbiausios akanų subgrupės (tarp kurių buvo ir ašančiai), fante, , ir kiti. Ateiviai asimiliavo nuo seno čia gyvenusias tautas, ir tik kelete vietų pastarosios išlaikė savo pirminę kalbą ir tapatybę. Tarp jų buvo ga gentis, gyvenusi pakrantėje Akros apylinkėse.

Tuo metu, kai europiečiai kūrėsi regione iš jūros pusės, pakrantėje pradėjo kurtis daugybė vietinių afrikietiškų valstybių, kurios kontroliavo vergų prekybą. Tai buvo miestai-valstybės, kurių kai kuriems pavykdavo įgyti hegemoniją.

Seniausia vietinė valstybė buvo ga tautos Akra, įkurta XV a., kuri vėliau konkuravo su , Mankesimo, , valstybėmis visoje pakrantėje.

Europiečių tvirtovės

Gvinėjos įlankos regionai – įvairūs „krantai“

Aukso Krante europiečiai įsitvirtino jau XV a. Po to, kai 1470 m. pakrantę atrado portugalas , 1481 m. su 700 žmonių išsilaipino prie Elminos ir pastatė Šv. Jurgio tvirtovę. Olandai įsitvirtino Moryje (į rytus nuo ) ir kitose vietose, o 1637 m. išvijo iš regiono portugalus. Anglų nuotykių ieškotojai taip pat bandė įsikurti Aukso krante, tačiau jų fortus, išskyrus Keip Kosto pilį, 1667 užėmė olandai. 1672 m. susikūrė prekybininkų (Royal African Company), kuri įsitvirtino Vakarų Afrikoje. Kompanija šalia olandų ir danų fortų pastatė arba sutvirtino savo , Sekondžio, , Vinebos (Simpah), Akros ir fortus. Nuo 1683 iki 1720 m. nedidelę koloniją čia buvo įkūręs ir Brandenburgas. 1752 m. susikūrė nauja prekybininkų Afrikos kompanija.

XVII–XVIII a.

Pagrindinis straipsnis – Ašanti.

Nuo XVII a. Aukso kranto istoriją labiau lėmė įvykiai šalies gilumoje ir naujos akanų migracijos. XVII a. čia įsitvirtino Denkiros valstybė. 1690 m. ji kovojo su gretimomis valstybėmis pietuose, ypač su Tvifu ir Asenu dėl priėjimo prie jūros, ir pačioje XVII a. pabaigoje įgijo hegemoniją didelėse Akanų srityse.

Tuo pat metu iškilo Akvamu valstybė. Akvamu tauta XVII a. migravo į rytus ir įsigalėjo dideliuos pajūrio plotuose. Karalius Ansa Sasraku (1660–1689) įgijo didžiausią hegemoniją. 1693 m. Akvamu užėmė Danų koloniją Akroje – Osu pilį. XVIII a. pradžioje Akvamu tapo didžiausia valstybe Aukso krante.

1670 m. Denkiros valdose aplink Kumasio miestą ėmė konsoliduotis dar viena tauta – Ašanti. Augant jų savimonei, 1701 m. įvyko lemiamas mūšis su Denkiros armija, kurią Ašanti laimėjo ir iškovojo nepriklausomybę. Taip jie pradėjo kurti naują imperiją, konsoliduodami visas smulkias valstybėles.

Jų užkariavimų metu pietuose atsirado dar viena valstybė – Akimas, kurios tauta kilo iš senosios Adansės valstybės. Akimai 1730 m. sutriuškino Akvamu, tačiau XVIII a. pabaigoje jie patys buvo nusiaubti Ašanti.

Denkiros, ir ypač Ašanti užkariavimų laikais dalis gyventojų bėgo į dar mažai kolonizuotas teritorijas, ypač vakaruose, kol pasiekė Komoės upę. Šie išeiviai tapo žinomi kaip anyi, ir vakariniame Akanalando farposte įkūrė Sanvi, karalystes. Intensyvėjant grėsmei iš rytų, dalis anyi, vadovaujami karalienės , persikėlė per Komoės upę, ir vykdė kolonizaciją dar toliau į vakarus. Jie tapo žinomi kaip bauliai.

Kovos su britais ir kolonija

Per XVIII a. Ašanti konsolidavus visą Akanalandą, liko keletas nepriklausomų pajūrio valstybių, kurios vėliau suvaidino lemiamą vaidmenį. Pirmiausia tai buvo fante, kurie, vengdami Ašanti užkariavimo, užėmė gretimo valstybės valdovo žemes sudarė sąjungą su britais. Tuo pat metu olandai sudarė sąjungą su ašančiais.

1807 m. ašančiai užėmė fante žemes. Sudarę sąjungą su ga, 1811 m. jie dar kartą puolė fante ir dar kartą laimėjo. 1816 m. jie sutriuškino Akimą ir , įgydami hegemoniją visame pajūryje.

Tada įsikišo patys anglai. Per tris Anglų-ašančių karus (1823–1895) ašančius lydėjo labai permaininga sėkmė. Tačiau galiausiai paskutinis Ašanti valdovas buvo ištremtas į , o visa šalis okupuota. 1874 m. įkurta Britų Aukso Kranto kolonija.

Nuorodos

• Ganos tautos 2006-09-24 iš Wayback Machine projekto.