Kaliningrado sritis rus Калининградская область arba Karaliaučiaus kraštas Rusijos federacijos sritis esanti Šiaurės Vak

Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje. Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. po Antrojo pasaulinio karo iš užimtos Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies. Tai pusiau eksklavas, toliausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija.

Kaliningrado sritis
Калининградская область


	(Išsamiau)

Laiko juosta: ()
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Šiaurės Vakarų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Karaliaučius

Oficialios kalbos

rusų

Gubernatorius

Antonas Alichanovas

Gyventojų

1 018 624 (57)

Plotas

15 100 km² (80)

- vandens %

11,7 %

Tankumas

67 žm./km²

Vikiteka

Kaliningrado sritisVikiteka

Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 1,018 624 mln. (2021 m.). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.

Rudeninis vakarų Kaliningrado srities kraštovaizdis Zelenogradsko rajone prie (*Озеро Шатры*)

Istorija

Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija

Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Trečiuoju Reichu, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į RTFSR sudėtį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Nuo 2009 m. stipriai militarizuojama.

Geografija

Iš šiaurės vakarų skalauja Kuršių marios, yra Kuršių nerijos pietinė dalis, pietvakariuose – Aismarės ir Aismarių nerijos šiaurinė dalis.

Paviršius daugiausia lygus: šiaurėje plyti Nemuno žemuma, pietryčiuose siekia Baltijos aukštumas (iki 230 m aukščio Vištyčio aukštumoje). Pajūryje yra polderių.

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –5 °C, liepos 15–17 °C. Per metus iškrinta apie 700 mm kritulių.

Didžiausios upės: Prieglius (su Alna, Įsručiu, Angrape, Pisa), Nemunas (su Šešupe). Didžiausias ežeras – Vištyčio.

Miškingumas apie 15 % (yra Romintos girios pakraštys). Įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Gyventojai

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyveno miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.

Kaliningrado srities gyventojų tautinė sudėtis pagal 2010 m. Rusijos gyventojų surašymą jiems nurodžius tautybę:

Tautybė	Skaičius	Procentas
Rusai	772 534	86,4 %
Ukrainiečiai	32 771	3,7 %
Baltarusiai	32 497	3,6 %
Lietuviai	9769	1,1 %
Armėnai	9226	1,1 %
Vokiečiai	7349	0,8 %
Totoriai	4534	0,5 %
Kitos tautybės	25 172	2,8 %

Administracinis teritorinis suskirstymas

Kaliningrado srityje tęsiama administracinė reforma ir 2022 m. pradžioje vėl bus keičiami administracinių teritorinių derinių suskirstymai.

2021 m. Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 8 sritinio reikšmingumo miestai, 1 sritinio reikšmingumo miesto tipo gyvenvietė bei 13 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes.

Kaliningrado srities 2021 m. administracinio susiskirstymo žemėlapis. Administraciniai teritoriniai dariniai nurodyti gretimose trijose lentelėse

Nr. žemėlapyje	Sritinio reikšmingumo miestai ir miestų apygardos	Rusiškas pavadinimas
1	Karaliaučius	Калининград
2	Baltijsko miesto apygarda	Балтийский городской округ
3	Laduškino miesto apygarda	Ладушкинский городской округ
4	Mamonovo miesto apygarda	Мамоновский городской округ
5	Pionerskis	Пионерский (город)
6	Svetlo miesto apygarda	Светловский городской округ
7	Svetlogorsko miesto apygarda	Светлогорский городской округ
8	Sovetskas	Советск

Nr. žemėlapyje	Srities reikšmės miesto tipo gyvenvietė	Rusiškas pavadinimas
9	Jantarno miesto apygarda	Янтарный городской округ

Nr. žemėlapyje	Rajonas	Rusiškas pavadinimas	Savivaldybių
10	Bagrationovsko rajonas	Багратионовский район	5
11	Gvardeisko rajonas	Гвардейский район	5
12	Gurjevsko rajonas	Гурьевский район	8
13	Gusevo rajonas	Гусевский район	5
14	Zelenogradsko rajonas	Зеленоградский район	5
15	Krasnoznamensko rajonas	Краснознаменский район	4
16	Nemano rajonas	Неманский район	3
17	Nesterovo rajonas	Нестеровский район	4
18	Oziorsko rajonas	Озёрский район	4
19	Polesko rajonas	Полесский район	5
20	Pravdinsko rajonas	Правдинский район	4
21	Slavsko rajonas	Славский район	4
22	Černiachovsko rajonas	Черняховский район	4

Miestai

Dabartinis pavadinimas	Rusiškas pavadinimas	Vokiškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas	Gyventojai (2002 m.)	Gyventojai (2010 m.)	Gyventojai (2021 m.)
Bagrationovskas	Багратионовск	Preußisch Eylau	Prūsų Ylava	7 200	6 399	6 401
Baltijskas	Балтийск	Pillau	Piliava	33 300	32 670	33 946
Černiachovskas	Черняховск	Insterburg	Įsrutis	44 300	40 464	39 126
Gurjevskas	Гурьевск	Neuhausen, Villenkolonie	Sembų Romuva, Noihauzenas	10 900	12 433	19 670
Gusevas	Гусев	Gumbinnen	Gumbinė	28 500	28 260	28 177
Gvardeiskas	Гвардейск	Tapiau	Tepliava	14 600	13 888	13 353
Kaliningradas	Калининград	Königsberg in Preußen	Karaliaučius	430 000	431 491	493 256
Krasnoznamenskas	Краснознаменск	Haselberg	Prūsų Lazdynai	3 800	3 522	3 049
Laduškinas	Ладушкин	Ludwigsort	Liudvigsortas	3 800	3 788	3 820
Mamonovas	Мaмоново	Heiligenbeil	Šventapilė	7 400	7 757	8 104
Nemanas	Неман	Raganita Ragnit	Ragainė	12 700	11 794	10 765
Nesterovas	Нестеров	Stallupenen, Ebenrode	Stalupėnai	5 000	4 584	3 937
Oziorskas	Озерск	Darkehmen, Angerapp	Darkiemis	5 800	4 740	3 816
Pionerskis	Пионерский	Neukuhren	Naujieji Kuršiai	11 800	11 017	12 573
Poleskas	Полесск	Labiau	Labguva	7 700	7 580	6 921
Pravdinskas	Правдинск	Fridland	Bartų Romuva, Frydlandas	4 500	4 323	4 045
Slavskas	Славск	Heinrichswalde	Gastos	5 200	4 614	3 964
Sovetskas	Советск	Tilse, Tilsit	Tilžė	43 200	41 709	38 514
Svetlas	Светлый	Zimmerbude	Cimerbudė	21 700	21 380	21 441
Svetlogorskas	Светлогорск	Rauschen	Raušiai	11 000	10 775	16 099
Zelenogradskas	Зеленоградск	Kranz	Prūsų Krantas	12 500	13 015	17 296

Miesto tipo gyvenvietės

Dabartinis pavadinimas	Rusiškas pavadinimas	Vokiškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas	Gyventojų (2002 m.)	Gyventojų (2010 m.)	Gyventojų (2021 m.)
Jantarnas	Янтарный	Palmnicken	Palmininkai	5 500	5 520	5 627
Primorjė	Приморье	Groß Kuhren	Didieji Kuršiai	800	952
Primorskas	Приморск	Fischhausen	Žuvininkai	2 200	2 066	1921
Znamenskas	Знаменск	Wehlau	Vėluva	4300
Železnodorožnas	Железнодорожный	Gerdauen	Girdava	2 900	2 755

Panaudota:

Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Ekonomika ir transportas

Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.

Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.

Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.

Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningrado uostą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.

Kaliningrade yra tarptautinis oro uostas.

Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva (traukinys „Jantar“) ir Sankt Peterburgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.

Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai

Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR (nuo gruodžio mėn. – Rusijos Federacijos) dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.

Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.

Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika. Pasienyje su Lenkija esantis Suvalkų koridorius – vienas iš alternatyvių sausumos ruožų tarp Rusijos eksklavo ir sąjungininkės Baltarusijos.

Nuorodos

Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Užsienio reikalų ministerijos straipsnis 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto.
VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių) 2007-03-15 iš Wayback Machine projekto.
VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių) 2006-10-01 iš Wayback Machine projekto.
Kaliningrado sritis (rus.)
Kaliningrado sritis nuotraukose 2009-05-01 iš Wayback Machine projekto.
Kaliningrado srities istorijos puslapiai 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
Kaliningrado srities lietuviški, rusiški, vokiški vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis
Rytprūsių provincijos žemėlapis, prieš Vokietijos pasidalijimą pokariu ir Kaliningrado srities įkūrimą 2015-02-01 iš Wayback Machine projekto.
Kaliningrado sritis per googlemaps
Kaliningrado laikas
Kaliningrado srities orai

Šaltiniai

„Kaliningrad: From boomtown to battle-station“. ECFR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-08-27.
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186–187
Kaliningrado sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] „Kaliningrad: From boomtown to battle-station“. ECFR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-08-27.

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186–187

[3] Kaliningrado sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006