Permės kraštas rus Пермский край federacinis kraštas Rusijoje europinės dalies rytuose Pavolgio federalinėje apygardoje

Permės kraštas (rus. Пермский край) – federacinis kraštas Rusijoje, europinės dalies rytuose, Pavolgio federalinėje apygardoje. Ribojasi su Komių Respublika šiaurėje, su Sverdlovsko sritimi – rytuose, su Baškortostanu – pietuose, su Udmurtija ir Kirovo sritimi – rytuose. Administracinis centras – Permė.

Permės kraštas
Пермский край


	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Pavolgio federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Permė

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Nikolajus Deviatkinas

Gyventojų

2 819 000 (15)

Plotas

160 600 km² (24)

- vandens %

2 %

Tankumas

18 žm./km²

Vikiteka

Permės kraštasVikiteka

Istorija

Permės kraštas sudarytas 2005 m. sujungus ir Komių-Permių autonominę apygardą.

Geografija

Didžioji krašto dalis yra Rytų Europos lygumoje. Rytuose paviršius kyla į Uralo kalnus. Aukštis iki 1496 m (Tulymo Akmens k. Urale). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -15-18 °C, liepos temperatūra 16-18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–800 mm.

Svarbiausia krašto upė – Kama, su intakais Čusovaja, Višera, . Ant Kamos įrengti dideli Kamos vidurupio ir Votkinsko tvenkiniai. Vyrauja kėnių ir eglių taiga bei mišrieji miškai. Iš viso miškai dengia 71 % Permės krašto ploto.

Gyventojai

Permės krašte tankiausiai gyvenamas Kamos vidurupio slėnis. Rečiausiai gyvenama šiaurės rytinė dalis.

Tautinė sudėtis

rusai – 85,2 %
– 5,67 %
totoriai – 4,85 %
baškirai – 1,45 %
udmurtai – 0,93 %
ukrainiečiai – 0,9 %

Didžiausi miestai

Permė – 987,2 (tūkst. gyv., 2008 m.)
Bereznikai – 166,0
Solikamskas – 97,3
– 82,9
– 68,7
Kungūras – 68,1
Krasnokamskas – 52,6
– 49,3
– 36,1
Dobrianka – 35,8
Kudymkaras – 31,0

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.