Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rusijos respublikos – respublikos, įeinančios į Rusijos Federaciją. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai, tuo tarpu kiti – tik teritoriniai valstybiniai.

Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripažįstamos valstybėmis, tačiau neturi valstybinio suvereniteto. Skirtingai, negu kiti federacijos subjektai, priima savo konstitucijas, gali įsivesti savo valstybines kalbas. Tauta, pagal kurią pavadinta respublika, vadinamas . Ne visada titulinės tautos atstovai sudaro daugumą respublikos gyventojų. Daugelio respublikų vadovai vadinami prezidentais.

1. Adygėja (Maikopas)
2. Altajaus respublika (Gorno Altaiskas)
3. Baškirija (Ufa)
4. Buriatija (Ulan Udė)
5. Dagestanas (Machačkala)
6. Ingušija (Magasas)
7. Kabarda-Balkarija (Nalčikas)

8. Kalmukija (Elista)
9. Karačiajų Čerkesija (Čerkeskas)
10. Karelijos respublika (Petrozavodskas)
11. Komijos Respublika (Syktyvkaras)
12. Marijos Respublika (Joškar Ola)
13. Mordovija (Saranskas)
14. Jakutija (Jakutskas)

15. Šiaurės Osetija (Vladikaukazas)
16. Tatarstanas (Kazanė)
17. Tuva (Kyzylas)
18. Udmurtija (Iževskas)
19. Chakasija (Abakanas)
20. Čečėnija (Groznas)
21. Čiuvašija (Čeboksarai)

Respublika	Žemynas	Titulinė tautybė¹	Titulinės tautybės dalis (2002)	Kalbų grupė, kuriai priklauso titulinė grupė	Pagrindinė titulinės tautybės religija	Etninių rusų dalis (2002)	Gyventojų skaičius (2002)⁴
Adygėja (rus. Адыгея, ady. Адыгэ)	Europa	adygai	24,2 %	Kaukazo kalbos	sunizmas, stačiatikybė	64,5 %	447 000
Altajaus Respublika (rus. Алтай)	Azija	altajiečiai	33,5 %	Tiurkų kalbos	stačiatikybė, , lamaizmas, šamanizmas	57,4 %	203 000
Baškirija (rus. Башкортостан, bašk. Башҡортостан)	Europa	baškirai	29,8 %	tiurkų kalbos	sunizmas, stačiatikybė	36,3 %	4 104 000
Buriatija (rus. Бурятия, bur. Буряад)	Azija	buriatai	28,1 %	mongolų kalbos	stačiatikybė, lamaizmas	67,8 %	981 000
Čečėnija (rus. Чеченская Республика, čeč. Нохчийчоь)	Europa	čečėnai²	93,5 %	Kaukazo kalbos	sunizmas	3,7 %	1 104 000
Čiuvašija (rus. Чувашская Республика, čiuv. Чăваш Республики)	Europa	čiuvašai	67,7 %	tiurkų kalbos	stačiatikybė	26,5 %	1 314 000
Dagestanas (rus. Дагестан)	Europa	10 vietinių tautų³	86,6 %	Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos⁵	sunizmas	4,7 %	2 577 000
Ingušija (rus. Ингушетия, ing. ГӀалгӀай Мохк)	Europa	ingušai²	77,3 %	Kaukazo kalbos	sunizmas	1,2 %	467 000
Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр, karač. Къабарты-Малкъар)	Europa	kabardinai, balkarai	67 % (kabardinų – 55,3 %, balkarų – 11,6 %)	Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos	sunizmas, stačiatikybė⁶	25,1 %	901 000
Kalmukija (rus. Калмыкия, kalm. Хальмг Таңһч)	Europa	kalmukai	53,3 %	mongolų kalbos	stačiatikybė, lamaizmas	33,6 %	292 000
Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесская Республика)	Europa	karačiajai, čerkesai	50 % (karačiajų 38,5 %, čerkesų 11,3 %)	tiurkų kalbos, Kaukazo kalbos	sunizmas	33,6 %	439 000
Karelijos Respublika (rus. Карелия, karel. Karjala)	Europa	karelai	9,2 %	ugrofinų kalbos	stačiatikybė	76,6 %	716 000
Chakasija (rus. Хакасия)	Azija	chakasai	12,0 %	tiurkų kalbos	stačiatikybė	80,3 %	546 000
Komijos Respublika (rus. Коми)	Europa	komiai	25,2 %	ugrofinai	stačiatikybė	59,6 %	1 019 000
Marijos Respublika (rus. Марий Эл)	Europa	mariai	42,9 %	ugrofinų kalbos	stačiatikybė	47,5 %	728 000
Mordovija (rus. Мордовия)	Europa	mordviai	31,9 %	ugrofinų kalbos	stačiatikybė	60,8 %	889 000
Šiaurės Osetija (rus. Северная Осетия-Алания, oset. Цӕгат Ирыстоны Аланийы)	Europa	osetinai	62,7 %	iranėnų kalbos	stačiatikybė	23,2 %	710 000
Jakutija (rus. Саха (Якутия))	Azija	jakutai	45,5 %	tiurkų kalbos	stačiatikybė, šamanizmas	41,2 %	949 000
Tatarstanas (rus. Татарстан, tot. Татарстан)	Europa	totoriai	52,9 %	tiurkų kalbos	sunizmas, stačiatikybė	39,5 %	3 779 000
Tuva (rus. Тыва)	Azija	tuviečiai	77,0 %	tiurkų kalbos	stačiatikybė, lamaizmas, šamanizmas	20,1 %	306 000
Udmurtija (rus. Удмуртская Республика, udm. Удмурт Элькун)	Europa	udmurtai	29,3 %	ugrofinai	stačiatikybė	60,1 %	1 570 000

Pastabos: Kabarda-Balkarija, Karačiajų Čerkesija ir Dagestanas turi daugiau kaip po 1 titulinę tautą. Ankstesnė Čečėnijos-Ingušijos ATSR turėjo dvi titulines tautas. Dešimt vietinių Dagestano tautų yra agulai, avarai, darginai, kumykai, lakai, lezginai, nogajai, rutulai, tabasaranai, . Gyventojų skaičius suapvalintas iki tūkstančių. Balkarai, karačiajai, kumykai ir nogajai yra tiurkai, agulai, avarai, čerkesai, darginai, lakai, lezginai, rutulai, tabasaranai ir cachūrai yra Kaukazo kalbų šeimos atstovai. Kabardinai ir dauguma balkarų yra musulmonai, dalis balkarų – stačiatikiai.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos