AgulaiGyventojų skaičius 35 000Populiacija šalyse Rusija 2010 m 34 160Kalba os VėliavaReligijos islamas sunizmas Giminin

Agulai
Gyventojų skaičius	~35 000
Populiacija šalyse	Rusija (2010 m.): 34 160
Kalba (-os)
Vėliava
Religijos	islamas (sunizmas)
Giminingos etninės grupės	lezginai, , , rutulai, tabasaranai, kitos Kaukazo tautos

Vikiteka:	Agulai

Agulai (sav. агъулар) – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane (daugiausia Agulų rajone, šiek tiek Tabasaranų, Derbento, Kuracho rajonuose). Bendra populiacija – ~35 tūkst. žmonių. Šneka , priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, kuri turi daug tarmių: Tpigo, Kersio, Košano, Burkichano, Fičio. Plačiai vartoja lezginų, rusų, azerbaidžaniečių kalbas. Išpažįsta islamą (sunitai).

Istorija

VII a. armėnų šaltiniuose minimi kaip „agutakaniai“, o VIII–IX a. arabų šaltiniuose aprašomi Kušanderės tarpeklio gyventojai. Etnoninimas kildinamas nuo Agulderso tarpeklio pavadinimo. XIV–XVIII a. pateko į Kazikumucho kunigaikštystę. Nuo XIX a. prijungti prie Rusijos.

Verslai

Agulai verčiasi daugiausia žemdirbyste (kviečiai, rugiai, miežiai, žirniai, kiti ankštiniai, nuo XIX a. – bulvės, česnakai, svogūnai, morkos) ir gyvulininkyste (galvijų, avių, arklių, mulų, asilų auginimas). Namudiniai verslai – odos, vilnos apdirbimas, akmens, medžio raižymas. Dabar lygumų agulai verčiasi vynuogininkyste, sodininkyste, daržininkyste. Kalnuose tebeaudžiami kilimai.

Buitis

Kalnų kaimai kupetiniai-terasiniai arba padrikieji-laiptiški, lygumose – kupetiniai, mišrūs. Aūlai gerai įtvirtinti, su apsauginiais bokštais. Kaimuose namai greta vienas kito, gatvelės siauros, primena laiptines. Būstas akmeninis, stačiakampio plano, 2–3 (kartais 4) aukštų, plokščiu stogu, siaurais langais, vieneriomis durimis. Nuo XIX a. ėmė plisti didesni namai su terasomis, balkonais.

Apranga panaši į kitų Kaukazo tautų, naudojami sidabriniai papuošalai.

Būdingi mėsiški, pieniški, miltiniai patiekalai: chinkaliai, koldūnai, virtiniai, sūris ir kt.

Papročiai

Kaimo bendruomenė sudaro atskirą socialinį-ūkinį vienetą. Išlikę kraujo giminystės nulemti endogaminiai visuomeniniai dariniai – tuchumai. Šeima mažoji, bet iki XX a. pr. dar būta išplėstinių šeimų (15–20 narių). Būdingas vaišingumas, pagarba vyresniesiems.

Išlikęs turtingas folkloras: pasakos, legendos, apeiginės, lyrinės dainos, posakiai, patarlės, raudos. Muzikiniai instrumentai: , būgnas, taras, sazas.

Chveredžo gynybinis bokštas (rusų sugriautas)
Vyrų tautinis rūbas
Moterų tautinis rūbas

Šaltiniai

Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998