Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos Respublika (Республика Бурятия) – Rusijos federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbaikalės kraštu, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.
Buriatijos Respublika Республика Бурятия Буряад Улас | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Rytų Sibiras | ||||||
Administracinis centras | Ulan Udė | ||||||
Oficialios kalbos | rusų, buriatų | ||||||
Vadovas | |||||||
Gyventojų | 969 146 (56) | ||||||
Plotas | 351 300 km² (15) | ||||||
- vandens % | 6,0 % | ||||||
Tankumas | 2,76 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Buriatijos RespublikaVikiteka |
Istorija
Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų autonominės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.
Geografija
Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.
Ekonomika
Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.
Gyventojai
Tautinė sudėtis:
- rusai – 64,9 %
- buriatai – 29,5 %
- totoriai – 0,7 %
- ukrainiečiai – 0,7 %
- – 0,4 %
- evenkai – 0,3 %
Miestai
Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):
- Ulan Udė – 343,0
- Severobaikalskas – 25,6
- Gusinooziorskas – 24,4
- Kiachta – 18,9
- Zakamenskas – 13,1
- Babuškinas – 4,9
Kitos didesnės gyvenvietės:
- Selenginskas – 15,7
- – 10,9
- – 10,6
- Taksimo – 10,5
Administracinis suskirstymas
Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.
Rajonai (skliaustuose – administracinis centras):
- Barguzino rajonas ()
- Baunto evenkų rajonas (Bagdarinas)
- Bičiuros rajonas ()
- Chorinsko rajonas ()
- Džidos rajonas ()
- Ivolginsko rajonas (Ivolginskas)
- Jeravnojės rajonas (Sosnovo Oziorskojė)
- Kabansko rajonas ()
- Kiachtos rajonas (Kiachta)
- Kižingos rajonas ()
- Kurumkano rajonas ()
- Muchoršibirės rajonas ()
- Mujos rajonas (Taksimo)
- Okos rajonas ()
- Pabaikalės rajonas ()
- Selengos rajonas (Gusinooziorskas)
- Šiaurės Baikalo rajonas (Nižneangarskas)
- Tarbagatajaus rajonas ()
- Tunkos rajonas ()
- Zaigrajevo rajonas ()
- Zakamensko rajonas (Zakamenskas)
Nuorodos
- Oficiali svetainė 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
- Buriatų tautos svetainė (rusų k.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris