Briansko sritis sritis Rusijos europinėje dalyje pasienyje su Ukraina ir Baltarusija Centras Brianskas Briansko sritis Б

Briansko sritis – sritis Rusijos europinėje dalyje, pasienyje su Ukraina ir Baltarusija. Centras – Brianskas.

Briansko sritis
Брянская область


	(Išsamiau)

Laiko juosta: ()
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Centrinė federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Brianskas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Aleksandras Bogomazas

Gyventojų

1 192 491 (42)

Plotas

34 857 km² (62)

- vandens %

0,1 %

Tankumas

34 žm./km²

ISO 3166-2

RU-BRY

Vikiteka

Briansko sritisVikiteka

Istorija

Sritis įkurta 1944 m. liepos 5 d.

Geografija

Sritis yra Rytų Europos lygumos centrinėje dalyje. Pakraščiuose iškilusios Vidurio Rusijos ir Smolensko aukštumos, smarkiai paveiktos erozijos. Vakaruose paviršius leidžiasi į Padnieprės žemumą. Aukščiausia srities vieta – 288 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -7 °C, liepos mėnesio +18 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 600 mm kritulių. Srities upės priklauso Dniepro baseinui: Desna, Iputė, . Paviršių dengia mišrieji miškai.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

rusai – 96,4 %
ukrainiečiai – 1,4 %
baltarusiai – 0,5 %
armėnai – 0,25 %
čigonai – 0,25 %
ir kt.

Miestai

Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):

Brianskas – 402,67
Klincai – 62,99
Novozybkovas – 39,51
Diatkovas – 26,16
Uneča – 22,82

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 75

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 75