Stavropolio kraštas rus Ставропольский край federacinis kraštas Rusijos europinės dalies pietuose Pietų federacinėje apy

Stavropolio kraštas (rus. Ставропольский край) – federacinis kraštas Rusijos europinės dalies pietuose, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi ir Kalmukija šiaurėje, su Dagestanu – rytuose, su Čečėnija ir Šiaurės Osetija – pietryčiuose, su Kabardos Balkarija ir Karačajų Čerkesija – pietuose, su Krasnodaro kraštu – vakaruose. Administracinis centras – Stavropolis.

Stavropolio kraštas
Ставропольский край


	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Pietų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Stavropolis

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Valerijus Gajevskis

Gyventojų

2 701 215 (16)

Plotas

66 160 km² (48)

- vandens %

0,6 %

Tankumas

41 žm./km²

Vikiteka

Stavropolio kraštasVikiteka

Geografija

Didžiąją krašto dalį užima . Pietuose siekia Kaukazo priekalnes, o šiaurėje leidžiasi į Kumos-Manyčiaus įdubą. Aukščiausia srities vieta – Beštau kalnas (1401 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -5 °C iki -10 °C kalnuose, liepos temperatūra 22-25 °C (kalnuose 14 °C). Metinis kritulių kiekis 300–300 mm, priekalnėse – 600 mm.

Pagrindinės Stavropolio krašto upės: Kubanė, Kuma, Jegorlykas, Podkumokas, Kalausas, Manyčius. Vyrauja stepės, plačialapių miškai (ąžuolai, bukai) su spygliuočių (eglių, pušų, kedrų) priemaiša pakalnėse.

Gyventojai

Dauguma krašto gyventojų susitelkę rytuose bei Kaukazo priekalnėse (ypač Piatigorsko rajone). Rečiausiai gyvenamos šiaurės rytų stepės.

Tautinė sudėtis

rusai – 76,6 %
armėnai – 10,5 %
ukrainiečiai – 1,7 %
darginai – 1,5 %
graikai – 1,2 %
nogajai, čigonai, karačiajai ir kt.

Didžiausi miestai

Stavropolis – 363,7 (tūkst. gyv., 2008 m.)
Piatigorskas – 140,1
Kislovodskas – 129,2
Nevinomyskas – 129,1
Jesentukai – 81,7
Mineraliniai Vandenys – 76,7
Georgijevskas – 69,2
Budionovskas – 65,2
– 61,0
Zelenokumskas – 40,5

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.