DarginaiGyventojų skaičius 600 000Populiacija šalyse Rusija 2010 m 589 386 Dagestanas 490 384 dd Kalba os Religijos isla

Darginai
Gyventojų skaičius	~600 000
Populiacija šalyse	Rusija (2010 m.): 589 386 Dagestanas: 490 384
Kalba (-os)
Religijos	islamas (sunizmas)
Giminingos etninės grupės	lakai, avarai, kitos Kaukazo tautos

Darginai (sav. дарган, даркан) – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietiniame Dagestane, tai antra pagal gausumą šios respublikos tauta (po avarų, 16,5 %). Gausiausiai gyvena Dachadajevo, Sergokalos, Akušos, Kaitago, Levašio rajonuose. Taip pat nemaža darginų įsikūrę kituose Dagestano rajonuose, Stavropolio krašte, Rostovo, Astrachanės srityse, Kalmukijoje, keli šimtai gyvena Ukrainoje, Vidurinėje Azijoje. Bendra populiacija – ~600 tūkst. žmonių. Šneka , priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai. Ji turi daug tarmių: Akušo (literatūrinė), Cudacharo, Uracho, Sirchio, Mekegino, Chaidako, Muerino, Gubdeno, Kadaros, Kubačo, Čirago, Megebio ir kt. Išpažįsta islamą (sunitai).

Istorija

Darginus VI–VII a. įvykių kontekste IX a. mini arabų autoriai. Pats darginų tautovardis minimas nuo XV a. Islamą priėmė XIV a. Nuo XIX a. pr. sudarė valstybinius junginius. 1813 m. Dagestaną užkariavus Rusijai, darginai prisijungė prie čečėnų karvedžio sukilimo (1834–1859 m.), 1877 m. dalyvavo pasipriešinime. Tarybiniais metais daug darginų persikėlė į lygumas.

Verslai

Nuo XVI a. susiklostė trys skirtingi ūkiniai–kultūriniai arealai:

priekalnių ir lygumų darginai – vertėsi žemdirbyste (kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, ankštiniai) ir gyvulininkyste (galvijai);
vidutinkalnių darginai – vertėsi žemdirbyste ir ganykline avininkyste;
aukštikalnių darginai – vertėsi daugiausia avininkyste, šiek tiek žemdirbyste.

Tarp avių augintojų paplitę vilnos apdirbimo amatai (gelumbės, kilimų, palasų, mezginių gamyba). Taip pat apdirba metalą, medį, odą, akmenį. Darginai garsėja puošnių ginklų, juvelyrikos dirbinių gamyba, keramika, apdirbtais akmenimis, rakandais (amatininkystės centrai – Kubačis, Charbukas, Amuzgas, Sulevkentas, Gubdenas, Kaitagas ir kt.).

Papročiai

Darginų tradicinę savivaldą sudaro kaimo vyresniųjų taryba (джамаат). Būdinga mažoji šeima, nors iki XX a. pr. dar būdavo ir neišskirstytų šeimų. Giminė patrilinijinė, kildinama iš vieno protėvio.

Darginų kalnų kaimai kupetiniai, terasiniai, priekalnėse – laisvesnio plano, namai su kiemais. Kalnuose namai dviejų ir daugiau aukštų, plokščiais stogais, priekalnėse – 1–2 aukštų. Tarybiniais laikais atsidaro didesnių namų, dažnai su terasomis, čerpiniais ir metaliniais dvišlaičiais stogais, gatvės praplatėjo.

Darginų apranga tokia, kaip ir daugelio kitų Dagestano tautų: vyrai nešioja marškinius, kelnes, bešmetą, čerkesę, burką, avikailio kailinius, veltinius arba odinius batus, moterys – palaidines, plačias arba siauras kelnes, įvairius kailinius, odinius batelius. Galva dengia čuchta ir , puoštas sidabro raštais.

Virtuvei būdingi miltiniai, mėsos, pieno patiekalai. Taip pat naudojami vaisiai, uogos, daržovės.

Išlikę darginų liaudies pasakos, legendos, padavimai, priežodžiai, patarlės, didvyrių dainos, baladės). Yra senosios mitologijos paveiktų kalendorinių ir šeimyninių apeigų.

Šaltiniai

Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
Abdulmanapova, A. 2015. Dargincy. Makhachkala:Epocha.