Krasnojarsko kraštas

Krasnojarsko kraštas (rus. Красноярский край) – federacinis kraštas vidurio Rusijoje, Rytų Sibire. Sibiro federalinėje apygardoje. Jis yra antras pagal dydį regionas Rusijoje po Jakutijos užimantis 2 339 700 km² plotą, tai yra 13 % valstybės ploto. Šio krašto administracinis centras yra Krasnojarskas.

Krasnojarsko kraštas Красноярский край
(Išsamiau)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas
Administracinis centras	Krasnojarskas
Rajonai	41
Oficialios kalbos	rusų
Įkūrimo data	1934 m.
Gyventojų (2021)	2 856 971 (14)
Plotas	2 366 797 km² (2)
- vandens %	0,8 %
Tankumas (2021)	1,21 žm./km²
ISO 3166-2	RU-KYA
Vikiteka	Krasnojarsko kraštasVikiteka

Istorija

Kraštas buvo įkurtas 1934 metais taip pat įskaitant Taimyriją, Evenkiją ir Chakasiją.

Stalino laikais daug rusų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, latvių, estų ir kitų tautybių žmonių buvo areštuota ir ištremta į Krasnojarsko regioną tremčiai.

2007 m. Evenkų autonominė apygarda pertvarkyta į Evenkų rajoną, Taimyro dolganų-nencų autonominė apygarda – į Taimyro dolganų-nencų rajoną.

Lietuviai

1941 m. birželio mėn. iš TSRS okupuotos Lietuvos į Krasnojarsko lagerių grupę (Kraslag), Rešiotus ištremta apie 2000 Lietuvos gyventojų, į Norilsko lagerį apie 500, daugiausia Lietuvos karininkai. Rešiotuose mirė 1230, iš jų 540 jų nuteisti lageryje ir sušaudyti , Norilske – 213 represuotųjų. 1945–1959 m. Kraslago lagerių grupėse – Norillage, Jeniseilage, Kraslage ir kitur buvo kalinama apie 5200 lietuvių. Jie dirbo akmens anglių šachtose, kasyklose, žemės ūkio darbus, tiesė geležinkelį, kirto mišką. Dėl bado, šalčio ir sunkaus darbo (iki 1953 m. dirbo be poilsio dienų po 10–12 val.) mirė apie 10–15 % lietuvių. Iš Lietuvos daugiausia žmonių atitremta per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą – 20 500, jie išskirstyti į Igarkos – apie 5000 (1948–1949 m. mirė 270), Jeniseisko – apie 1600,  – apie 1400,  – apie 2000,  – apie 1200,  – apie 1200,  – apie 1150 ir kitus rajonus. 1949 m. kovo mėn. į Krasnojarsko kraštą atvežta 2300, 1951 m. rudenį apie 8500, 1952 m. sausio mėn. apie 1100 tremtinių. Krasnojarsko krašto lageriuose buvo kalinami ir mirė daug žymių Lietuvos žmonių: K. Ambrozaitis, Jokūbas Stanišauskas, A. Žilinskas, Stasys Putvinskis, Juozas Šiaučiūnas. 1941–1952 m. Kraslage buvo kalinamas Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

1989 m. Krasnojarsko krašte gyveno apie 20 000 lietuvių, beveik visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, ir jų palikuonių. Jie 1990 m. įkūrė Krasnojarsko krašto lietuvių kultūros bendriją „Lituanica“; ji 1997 m. prisijungė prie . Žuvusiems tėvynainiams kaliniams ir tremtiniams bendrijos „Lituanica“, Lietuvos atstovų pastangomis pastatyti paminklai (1989 m., projekto autorius R. Racėnas ir J. Meškelevičius), netoli Norilsko, papėdėje (1991 m., projekto autorius R. Svidinskas, kryžiai ir koplytstulpiai tautodailininkų D. Leipaus, A. Vaištaro, M. Būgos), Igarkoje (2001 m., R. Racėnas).

Geografija

Lesosibirsko cerkvė

Šurmako perėja Sajanuose

Igarkos apylinkės

Krasnojarsko kraštas yra Sibire, plotis iš šiaurės į pietus ~3000 km. Jis ribojasi su Tiumenės, Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos, ir Jakutijos respublikomis bei šiaurėje su Arkties vandenynu.

Šiaurėje driekiasi Šiaurės Sibiro žemuma su Byrangos kalnų masyvu. Centrinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis. Pietuose iškilę Sajanų kalnai (ten yra aukščiausia krašto vieta – 2930 m). Klimatas žemyninis daugiausia subarktinis ir vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo -36 °C šiaurėje iki -18 °C pietuose, liepą atitinkamai 13-20 °C. Šiaurinėje dalyje vidutiniškai per metus iškrenta 200–300 mm kritulių, o Sajanuose iki 800–1200 mm. Didžiojoje Krasnojarsko krašto dalyje išplitęs amžinas įšalas. Svarbiausia upė – Jenisiejus (su intakais – Angara, Akmenuotąja Tunguska, Žemutine Tunguska, Kureika), taip pat Chatanga ir Piasina. Didžiausi ežerai – Taimyras ir Piasinas. Didžiąją dalį teritorijos dengia kedrų ir maumedžių taiga, šiaurėje – tundra, pietų tarpukalnių slėniuose – stepės.

Evenkų rajone, šalia Vivio ežero nustatytas Rusijos geografinis centras.

Yra Krasnojarsko Stolbų nacionalinis parkas, , , , , , , , gamtos parkas.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

2010 m. duomenys:

• rusai – 91,3 %
• ukrainiečiai – 1,4 %
• totoriai – 1,3 %
• vokiečiai – 0,8 %
• azerbaidžaniečiai – 0,6 %
• baltarusiai – 0,4 %
• čiuvašai – 0,4 %
• armėnai – 0,4 %
• ir kt.

2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 2029 lietuviai.

Miestai

Didžiausi miestai, tūkst. gyventojų (2021 m.):

• Krasnojarskas – 1187,7
• Norilskas – 174,4
• Ačinskas – 100,6
• Kanskas – 86,8
• Železnogorskas – 82,7
• Minusinskas – 70,0
• Lesosibirskas – 55,7
• Zelenogorskas – 54,2
•  – 45,3
•  – 40,4
•  – 33,9
• Divnogorskas – 27,4

Šaltiniai

1. KRASNOJARSK KRAJ, citypopulation.de
2. . Krasnojarsko kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 717 psl.
3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 232
4. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
5. RUSSIA: Krasnoyarsk Krai, citypopulation.de

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas