Užbaikalė

Užbaikalė (rus. Забайкалье) – gamtinė sritis Rusijoje, į rytus nuo Baikalo ežero. Tęsiasi ~1000 km nuo Patomo ir Šiaurės Baikalo kalnynų šiaurėje iki Rusijos-Mongolijos sienos pietuose, ir nuo Baikalo ežero iki Šilkos ir Argūnės santakos bei Oliokmos upės rytuose. Charakteringi vidutinkalnių kalnagūbriai (Daūrijos, Malchos, ), atskirti tarpukalnių dubumų (Barguzino, Angaros aukštupio, Mujos-Kuandos). Šiaurėje ir vakaruose išsiskiria smarkiai suskaidyti aukštikalnių tipo Stano kalnyno kalnagūbriai su ledynais. Pietuose driekiasi Borščiovo ir Jablono kalnagūbriai, o centrinėje dalyje plyti Vitimo plokščiakalnis. Išplitęs amžinasis įšalas ir su juo susijusios solifliukcinės reljefo formos.

Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -23 °C pietuose iki -33 °C šiaurėje, tačiau kartais gali nukristi iki -58 °C. Vasara trumpa, aukštikalnėse vėsi. Liepą dubumose temperatūra svyruoja tarp 10-20 °C, o aukštikalnėse 5-7 °C. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų krypties. Daugiausia kritulių tenka pietrytiniams iš šiaurės vakariniams šlaitams (700–1000 mm), tuo tarpu dubumose tesiekia 250–300 mm per metus. Upės priklauso Baikalo, Lenos, Amūro baseinams: Vitimas, Oliokma, Šilka, Argūnė, Čara. Telkšo Gusinjės, Jeravnojės, Beklemiševo ežerai.

Vyrauja taiga, besikaitaliojant su stepių plotais. Aukštikalnėse – kalnų tundra. Įsteigti Baikalo, Barguzino, Sochoindo rezervatai.

Užbaikalės regione įsikūrusi Buriatija ir Užbaikalės kraštas, dalis Jakutijos.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 150–151

Vikiteka: Užbaikalė – vaizdinė ir garsinė medžiaga