Amūras (upė)

Kitos reikšmės – Amūras.

Amūras
Amūras Chabarovske
Ilgis	2824 km
Baseino plotas	1 855 000 km²
Vidutinis debitas	10 900 m³/s
Ištakos	Šilka, Argūnė
Žiotys	Ochotsko jūra (Totorių sąsiauris)
Šalys	Kinija, Rusija
Vikiteka	Amūras

Amūras (rus. Амур; kin. 黑龙江, pinyin: Hēilóng Jiāng – „Juodojo drakono upė“; mong. Хара-Мурэн; mandžiūrų k.: , Sahalijan Ula – „Juodoji upė“) – upė Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, viena iš dešimties ilgiausių pasaulio upių.

Tėkmė

Upės ištakos yra šiaurės rytų Mongolijoje: Ononas ir Ingoda sudaro Šilką, o Kerulenas po liūčių pasiekia Argūnę. Šilka ir Argūnė teka Rusijos Užbaikalės kraštu. Šios upės susilieja į pietryčius nuo ir sudaro Amūrą. Ši upė toliau teka rytų, pietryčių kryptimi Rusijos-Kinijos valstybine siena, istoriniu Mandžiūrijos regionu. Aukštupio slėnis siauras, už Zėjos žiočių – išsiplečia. Kertant kalnus slėnis vėl susiaurėja. Už Chabarovsko Amūras pasuka į šiaurės rytus ir teka per Rusiją, sudaro platų, pelkėtą slėnį, skaidosi į protakas. Įteka į Ochotsko jūrą, Amūro limaną (Totorių sąsiaurio šiaurinė dalis) priešais Sachalino salą, ties Nikolajevsku prie Amūro.

Amūro tikrasis ilgis yra 2824 km, skaičiuojant nuo Argūnės ištakų – 4444 km. Vandens sistema Kerulenas-Argūnė-Amūras yra 10 pagal ilgį pasaulyje.

Intakai

Didžiausi intakai:

• kairieji: , Zėja, Burėja, , Bira, Tunguska, Amgūnė;
• dešinieji – Sungaris, Usūris.

Amūro baseinas

Hidrologija

Upės vidutinis debitas – 10 900 m³/s, didžiausias (ties Chabarovsku) – 40 000 m³/s (vasaros poplūdžių metu), minimalus – 345 m³/s. Dėl nesniegingų žiemų pavasario potvyniai nedideli, bet smarkiai ištvinta vasaros liūčių metu. Per parą upė nuneša 41 tūkst. tonų nešmenų. Aukštupyje upė būna užšalusi nuo lapkričio pradžios iki gegužės pradžios, žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki balandžio pabaigos.

Reikšmė

Amūro baseinas nuo seno buvo gyvenamas tautų, mongolų, nivchių, kurias kinai vadino „laukiniais “. XIII–XIV a. upės pakrantėje pradėti kurti kinų postai. XVII a. dėl regiono kontrolės ėmė varžytis Rusija ir Kinija, o XIX a. šių valstybių siena nuvesta Amūro upe (). Nikolajus Muravjovas-Amurskis vadovavo ekspedicijai palei Amūrą.

Amūre vykdoma pramoninė žvejyba (ketos, gorbušos, plačiakakčiai, daūriniai eršketai ir kt.). Upė yra svarbi laivybinė arterija (laivuojama per visą savo ilgį). Prie Amūro įsikūrę miestai: , , , , (Kinija), Blagoveščenskas, Chabarovskas, Amurskas, Komsomolskas prie Amūro, .

Pavadinimai

Kinai upę seniau vadino kin. 黑河, pinyin: hēi hé „juodąja upe“, o vėliau – Hēilóng Jiāng „juodojo drakono upe“. Mongoliškas pavadinimas Амур Хара-Мурэн reiškia „juoda plati upė“, o mandžiūrų Sahalijan Ula – taip pat „juodoji upė“. Rusiškas pavadinimas Amūras pateko per tungusų-mandžiūrų kalbų žodžius амар, дамур, reiškiančius „didelė upė“.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 26