Totorių sąsiauris

Totorių sąsiauris (rus. Татарский пролив) – sąsiauris tarp Eurazijos žemyno ir Sachalino salos. Per , Amūro limaną ir jungia Ochotsko jūrą ir Japonijos jūrą.

Totorių sąsiauris

Fizinė geografinė charakteristika

Ilgis 663 km, plotis pietinėje dalyje iki 324 km, šiaurinėje dalyje – iki 40 km, siauriausioje vietoje () – 7,3 km. Sekliausia vieta farvateryje – 8 m.

Totorių sąsiauris yra šalčiausia Japonijos jūros dalis. Žiemą čia susidaro ir laikosi virš 90 % Japonijos jūros ledo. Pagal daugiamečių stebėjimų duomenis pietinėje dalyje ledų laikotarpis trunka 40–80 d., o šiaurinėje dalyje – 140–170 d. Ledo storis gali siekti 1,5 m.

Projektai

Stalino valdymo metais buvo pradėta realizuoti Sachalino geležinkelio tunelio idėją, tačiau projektas liko nepabaigtas. Buvo kurtas ir projektas sujungti žemyną su Sachalinu damba, kuri turėjo susilpninti šaltosios Primorės srovės įtaką ir pagerinti Primorės krašto rytų klimatą.

1968 m. pradėta statyti uostą neužšąlančiame , ir projektas buvo atidėtas.

Etimologija

Totorių sąsiauris buvo žinomas ir kaip Tartarijos įlanka (Gulf of Tartary; 1851 m. žemėlapis).

X–XVIII a. žodžiu tartars daugelyje Europos kalbų vadino ne tik totorius (Kazanės, Krymo ar Sibiro), bet ir daug kitų tiurkiškų Eurazijos tautų, gyvenusių ne tik prie Juodosios jūros ir į vakarus nuo Uralo kalnų, bet ir rytus nuo Uralo iki Sachalino, Kurilų ir Kamčiatkos.

Totorių sąsiaurio uostai

• Vaninas
• Sachalino Aleksandrovskas
• Šachtiorskas

Nuorodos

1. № 37 (535) / Климат-контроль 2019-02-13 iš Wayback Machine projekto.
2. Pamela Kyle Crossley The Manchus. Blackwells Publishers, 1997. Стр. 1-3