Mongolų kalbos

Mongolų
Paplitimas	Azija (Mongolija, Rusija, Kinija)
Kalbų skaičius	14
Kilmė	Altajaus > mongolų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	,

Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė. Mongolų kalbos kartu su tiurkų ir tungusų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą. Vartojamos Mongolijoje, Rusijoje, Šiaurės ir šiaurės rytų Kinijoje. Kalbančiųjų 5,7 mln.

Skiriamos šiaurės mongolų, pietryčių mongolų (, , , ) ir tarpinės mongolų kalbos (). Išnykusioms mongolų kalboms priskiriama ir .

Dėl šiaurės mongolų kalbų klasifikacijos nėra sutariama iki galo, kadangi dauguma kalbų sudaro . Lingvistų neabejojama dėl buriatų, ir mongolų kalbų išskyrimo. Tačiau Kinijos lingvistai nuo mongolų kalbos yra linkę atskirti , kuria kalbama Vidinėje Mongolijoje, o Rusijos lingvistai iš oiratų kalbos linkę atskirti kalmukų kalbą, kuri vartojama Rusijoje.

Dabartinės mongolų kalbos susiformavo apie XIV–XVI a. iš senosios mongolų kalbos tarmių. Mongolų kalbos – agliutinacinės. Raštą turi visos šiaurės mongolų kalbos. Mongolų, buriatų, kalmukų kalbos naudoja kirilicą, o pietų mongolai ir oiratai – mongolų raštą.

Šaltiniai

1. „[1] Ethnologue“
2. Secen et al. (1998): Monggol helen-ü nutug-un ayalgun-u sinjilel. Beijing.
3. Mongolų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių