Černiachovsko municipalinis rajonas (rus. Черняховский муниципальный район, 1946–2004 m. Černiachovsko rajonas, rus. Черняховский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje. Rajono centras – Černiachovskas (liet. Įsrutis).
Černiachovsko rajonas rus. Черняховский район | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Sritis | Kaliningrado sritis | ||||||
Administracinis centras | Černiachovskas | ||||||
Gyvenviečių | 4 | ||||||
Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
Vadovas | Jurijus Kovylkinas | ||||||
Gyventojų | 51 178 | ||||||
Plotas | 1 285,6 km² | ||||||
Tankumas | 40 žm./km² | ||||||
Tel. kodas | (+7) 40141 | ||||||
Tinklalapis | inster39.ru/ | ||||||
Vikiteka | Černiachovsko rajonasVikiteka |
Geografija
Ribojasi šiaurėje su Slavsko ir Nemano, rytuose su Gusevo, pietuose su Ozersko ir pietvakariuose su Gvardeisko bei Pravdinsko rajonais.
Rajono plotas 1286 km², iš jų 79 000 ha žemės ūkio paskirties žemė, 30 700 ha miškas, 780 ha vandens telkinių. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – keramzitinis molis, durpės, smėlis, žvyras.
Rajoną kerta dvi transporto ir planavimo ašys – „Vakarai – Rytai“ (Kaliningradas – Černiachovskas – Vilnius) ir „Šiaurė – Pietūs“ (Ryga – Šiauliai – Sovetskas – Bolšakovas – Černiachovskas – Krylovas – Olštynas). Geografinė padėtis rajonui suteikia daug galimybių geležinkelio ir automobilių transporto bei pramonės plėtrai. Priegliaus upe rajonas susisiekia su Baltijos jūra.
Istorija
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Insterburgo rajonas, kuris apėmė šiaurinę buvusios Rytų Prūsijos provincijos Įsruties apskrities dalį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Černiachovsko rajonu. Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Černiachovsko municipalinis rajonas.
Rajono ribos koreguotos 1993 m. ir 2005–2008 m. atliekant administracines reformas.
Rajono 83 istorijos ir kultūros paminklai pripažinti valstybinės reikšmės vertybėmis. Tarp jų XX a. architekto Heitmano statyta katalikų parapijos bažnyčia, XIX a. liuteronų bažnyčia, XIV a. gotikinė Instenburgo pilis, kurios nesugriautoje dalyje veikia istorijos ir meno muziejus, XIV a. Jurbarko (vok. Georgenburg) vyskupo pilis.
Gyventojai
Buvusioje Įsruties apskrityje 1939 m. buvo 202 gyvenvietės su 43 028 gyventojais; Černiachovsko rajone 2003 m. buvo 57 600 gyventojų, iš jų 43 200 gyveno miestuose, 2010 m. surašymo duomenimis buvo 97 gyvenvietės su 51 178 gyventojais arba 6% visų srities gyventojų.
Apylinkės
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
Berežkovskojė | Бережковское | Groß Bubainen, nuo 1938 m. Waldhausen | Didieji Bubainiai |
Kalinovka | Калиновка | Groß Aulowönen, nuo 1938 m. Aulenbach | Aulavėnai |
Kalužskojė | Калужское | Gut Grünheide, Grünheide | Žalgiris |
Kamenskojė | Каменское | Saalau, Gut Saalau | Želva |
Krasnopolianskojė | Краснополянское | Groß Gaudischkehmen, Großgauden | Gaudiškiemis |
Majevka | Маевка | Gut Georgenburg, Georgenburg | Jurbarkas, Spargė |
Svoboda | Свобода | Jänischken | Jeniškiai, Geniškiai |
Zagorskojė | Загорское | Pelleningken, Strigengrund | Pelininkai |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudarytos:
Vietovardžiai
Buvę dvarai ir kaimai, daugelis negyvenami nuo 1945 m.
Šaltiniai
- Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. 2009-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- Паспорт МО „Черняховский муниципальный район“ 2022-08-13 iš Wayback Machine projekto.
- Černiachovsko rajonas GenWiki
- Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
Nuorodos
- Černiachovsko rajonas bankgorodov.ru
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris