Gvardeisko municipalinis rajonas rus Гвардейский муниципальный район 1946 2004 m Gvardeisko rajonas rus Гвардейский райо

Gvardeisko municipalinis rajonas (rus. Гвардейский муниципальный район), 1946–2004 m. Gvardeisko rajonas (rus. Гвардейский район) – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje. Rajono centras – Gvardeiskas (liet. Sugubriai, Tepliuva, Tepliava).

Gvardeisko rajonas
rus. Гвардейский район

Valstybė

Rusija

Sritis

Kaliningrado sritis

Administracinis centras

Gvardeiskas

Gyvenviečių

62

Įkūrimo data

1946 m. balandžio 7 d.

Vadovas

Ivanas Kavunas

Gyventojų

29 926

Plotas

783 km²

Tankumas

38 žm./km²

Tel. kodas

(+7) 40159

Tinklalapis

gvardeysk.gov39.ru

Vikiteka

Gvardeisko rajonasVikiteka

Geografija

Ribojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu, šiaurėje – su Polesko rajonu, rytuose su Černiachovsko rajonu, pietuose su Pravdinsko ir Bagrationovsko rajonais.

Rajono plotas 1993 m. buvo 1300 km², iš jų 71 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 600 ha miškas. 2008 m. rajono plotas 783 km². Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 465 000 t), nafta, smėlis.

Istorija

1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Fridlando rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Vėluvos apskritį. Rajono centras buvo Vėluva (rus. Велау), kuri turėjo būti pavadinta Gvardeisku, bet dėl šiame mieste stovėjusios okupacinės kariuomenės nederamo elgesio 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ Gvardeisku pavadinta Tepliuva, kartu į ją perkeltas ir rajono centras, rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu. Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Gvardeisko municipalinis rajonas.

Gyventojai

Vėluvos apskrityje 1939 m. buvo 119 gyvenviečių su 49 127 gyventojais. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatu PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. Gruodžio 1 d. rajone jau buvo 1706 šeimos su 4351 darbingu jų nariu. Rajone buvo įkurti 37 kolūkiai.

1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas, 2010 m. – 29926 gyventojai, buvo likusios 62 gyvenvietės.

Demografinė raida tarp 2002 m. ir 2010 m.

2002 m.

2010 m.

32 101

29 926

Paminklai

Rajono Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – Tapiau pilis, 1502 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, nuo 1989 m. pravoslavų cerkvė.

Savivalda

Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai
Bolšaja Poliana	Болшaя Полянa	Paterswalde	Petragirė
Borskojė	Борское	Schiewenau	Šivėnai
Ozerkai	Озерки	Gross Lindenau	Lindenava
Slavinskas	Слaвинск	Goldbach	Auksapiai
Zorinas	Зорино	Poppendorf	Pupkaimis
Kuibyševskojė	Куйбышевское	Petersdorf	Peterkaimiai
Zarečjė	Заречье	Pregelswalde	Prieglius

Gvardeisko municipalinio rajono administraciniai subjektai nuo 2008 m.

Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudarytos:

Rajono atstovaujamasis organas – 17 narių rajono deputatų taryba, renkama 5 metams, jai vadovauja tarybos pirmininkas. Vykdomoji valdžia – administracija, kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas.

Vietovardžiai

Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.

1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.

Oficialus pavadinimas vokiškai	Lietuviškai	Koordinatės
Birkenwalde	-	54°39′00″ š. pl. 20°48′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 20.80000°r. ilg. / 54.65000; 20.80000 (Birkenwalde)
Groß Skaticken, nuo 1914 m. Groß Skaten, nuo 1938 m. Skaten	Didieji Skatikai	54°44′00″ š. pl. 21°22′00″ r. ilg. / 54.73333°š. pl. 21.36667°r. ilg. / 54.73333; 21.36667 (Didieji Skatikai)
Gut Amalienhof, nuo 1938 m. Amalienhof	Amaliai	54°46′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 21.43333°r. ilg. / 54.76667; 21.43333 (Amaliai)
Gut Szillenbruch, nuo 1914 m. Schillenbruch	Šilėnai	54°46′00″ š. pl. 21°01′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 21.01667°r. ilg. / 54.76667; 21.01667 (Šilėnai)
Klein Barthen	Mažieji Bartai	54°39′00″ š. pl. 21°47′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 21.78333°r. ilg. / 54.65000; 21.78333 (Mažieji Bartai)
Konradsvitte	-	54°56′00″ š. pl. 20°45′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 20.75000°r. ilg. / 54.93333; 20.75000 (Konradsvitte)
Laubenhof	-	54°43′00″ š. pl. 21°52′00″ r. ilg. / 54.71667°š. pl. 21.86667°r. ilg. / 54.71667; 21.86667 (Laubenhof)
Nekiehnen	Niekėnai	54°41′00″ š. pl. 21°15′00″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 21.25000°r. ilg. / 54.68333; 21.25000 (Niekėnai)
Seewiesen	-	54°38′00″ š. pl. 21°46′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 21.76667°r. ilg. / 54.63333; 21.76667 (Seewiesen)
Szorkeninken, nuo 1936 m. Schorkeninken, nuo 1938 m. Schorkenicken	Šarkininkai	54°42′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 21.43333°r. ilg. / 54.70000; 21.43333 (Šarkininkai)

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 44 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Gvardeisko rajonas bankgorodov.ru
Tepluvos kraštas 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
Vėluvos apskritis vokiečių kalba

[1] Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

[2] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.

[3] Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 44 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.