Šventapilė

Šventapilė (arba Šventapilis; vok. Heiligenstadt, Heiligenbeil, lenk. Świętomiejsce, 1945–1947 m. rus. Хайлигенбайль, nuo 1947 m. Mamonovas, rus. Мамоново) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, 48 km į pietus nuo Kaliningrado, nuo 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apygardos centras.. 2010 m. 7757 gyventojų.

Šventapilė (Mamonovas) vok. Gallingen rus. Мамоново
Šventapilė (Mamonovas) 54°28′05″š. pl. 19°56′00″r. ilg. / 54.4681422°š. pl. 19.9334049°r. ilg. / 54.4681422; 19.9334049 (Šventapilė)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Įkūrimo data	1301 m.
Gyventojų (2021)	8 104
Pašto kodas	238450
Tel. kodas	+7 40156
Tinklalapis	mamonovo.gov39.ru
Vikiteka	Šventapilė (Mamonovas)

Senasis Šventapilės paštas, pastatytas 1880 m.

Etimologija

Varmės žemės gyvenvietės pavadinimas Sventamēstan prūsiškos kilmės. Miestas įkurtas kryžiuočių ordino 1301 m. vietoje sudegintos senovės prūsų tvirtovės Šventapilio. Išvertus į vokiečių kalbą prūsišką Šventamiesčio pavadinimą, miestas vadintas Heiligenstadt, vėliau, nuo Šventapilio – Heiligenpill, Heiligenbill. Pastarasis pavadinimas transformavosi į Heiligenbeil, t. y. „Šventas kirvis“. Anot pasakojimų, šiuo kirviu kirtęs šventąjį ąžuolą pats Varmijos vyskupas Anzelmas. Kirvis tapo ir miesto simboliu.

Istorija

Miestas XVII a.

Žalgirio mūšyje prarasta miesto vėliava

Vokiečių ordinas miestą apsupo gynybine siena, kurios griuvėsiai išlikę iki šiol, prieš kurią iškasė gilius griovius. Jarftos upelį damba padalijo į dvi tėkmes, o tai leido pastatyti vandens malūną. 1370 m. pastatytas vienuolynas, kurį lenkai sudegino 1520 m. 1563 m. toje vietoje pastatyta Šv. Jurgio ligoninė. 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje dalyvavęs grafo fon Colerno vadovaujamas Heiligenbailio riterių būrys buvo sumuštas, jo vėliava iki Antrojo pasaulinio karo buvo saugoma Krokuvos katedroje kaip karo trofėjus.

Nuo 1440 m. miestas priklausė Prūsijos sąjungai, bet 1445 m. Vokiečių ordinas užėmė miestą. Ordino priešininkai, kuriems vadovavo Janas Valdšteinas, 1462 m. sunaikino priemiesčius, o 1463 m. užėmė ir sudegino miestą. 1464 m. ordinas vėl atsiėmė Hailigenbailį ir jame įkurdino Livonijos ordino įgulą. 1510 m. mieste susirinkus Ordino vadovybei ir vyskupams paskutiniu didžiuoju magistru išrinktas Albrechtas Brandenburgietis. Per Trisdešimties metų karą miestą užėmė švedai, kurie jį išlaikė 50 metų. 1677 m. kilus gaisrui sudegė visa centrinė miesto dalis, net mūriniai pastatai, taip pat rotušė, bažnyčia ir mokykla. 1709 m. maras nusinešė 1 147 miestelėnų gyvybes.

1736 m. miestas gavo turgaus teisę. 1758 m. vasario mėn. Hailigenbailį užėmė Rusijos imperijos kariuomenė.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities centras. 1887 m. pastatyta ligoninė, 1891 m. – katalikų bažnyčia, 1885 m. – paštas, 1910 m. – nauja mokykla ir evangelikų bendruomenės namai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas nenukentėjo, tačiau 1945 m. kovo 25 d. po 7 paras trūkusio bombardavimo ir artilerijos apšaudymo įsiveržusi TSRS kariuomenė miestą nusiaubė. 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas papulkininkio Nikolajaus Mamonovo, vadovavusio užkariavusiam miestelį rusų kariuomenės pulkui, vardu. Mūšius primena brolių kapai, kuriuose palaidota 4700 kareivių. Kapinės sutvarkytos 2002 m.

1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район), nuo 1947 m. birželio 25 d. Bagrationovsko rajono miestas, nuo 1963 m. iki 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apylinkės (Мамоновский городской совет) centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Šventapilės apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kroicburgo rajonas	TSRS
1946–1963 m.	Bagrationovsko rajonas	Kaliningrado sritis
1963–2004 m.	Mamonovo miestas Bagrationovsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2004 m.	Mamonovo miesto apygarda	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2021 m.
1875 m.	1880 m.	1890 m.	1905 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1979 m.^sur.
3 354	3 430	3 760	2 279	4 821	6 356	10 631	5 500	8 000
1989 m.^sur.	2002 m.	2006 m.	2010 m.	2021 m.^sur.	-	-	-	-
7 816	7 393	7 471	7 757	8 104	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

1890 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 162 katalikai ir 30 judėjų, 1939 m. – 9135 evangelikai, 1113 katalikų ir 79 kitų krikščionių tikėjimų atstovų, žydai buvo sunaikinti.

Ekonomika

1939 m. miestelyje buvo trys mokyklos, ligoninė, duonos kepykla, pieninė, mašinų statybos įmonė, plieno liejykla, plytinė ir aviacijos remonto įmonė. Per Mamonovą praeina platusis ir siaurasis geležinkelis iš Kaliningrado į Lenkiją.

Po karo išplėtota žuvies apdirbimo pramonė. Didžiausia įmonė – Mamonovo žuvies konservų kombinatas (Мамоновский рыбоконсервный комбинат), kurioje dirba 600 žmonių. Mamonovo agrofirma augina sabalus, nutrijas ir kitus švelniakailius žvėrelius. Bendroje Rusijos ir Lenkijos įmonėje „Mūsų stilius“ (Наш Стиль) gaminami baldai.

Parapija

Šventapilės evangelikų parapijai priklausė 27 kaimai. Nuo Reformacijos pradžios parapijoje kunigavo:

Peter Hoffmann, 1538–1546 Georg Ottingshausen, nuo 1550 Burchard Mülner, 1552 Johann Enckhausen, 1554 Christoph Langeus, 1560–1584 Friedrich Hoffmann, iki 1561 Peter Meisner, 1568–1570 David Eberhardus, 1571/1579 Johann Cocus, 1584–1612 Nicolaus Richart, 1599–1602 Christian Reimann, 1606 Balthasar Heusselerus, 1610 Andreas Threnius, 1612–1629 Joachim Artopäus, 1614/1651 Georg Martini, 1629–1663 Christoph Schultz, 1651–1673 Matthäus Preucke, ab 1663 Johann von Sander, 1673–1706 Christoph Siegfried, 1678–1702 Heinrich Porsch, 1702–1730 Johann Ludolph Lock, 1706–1735 Gottlob Phil. J. Troschel, 1730–1744 Johann Schwartz, 1735–1753 Georg Gottlieb Fuhrmann, 1744–1765 Johann Jacob Rumpe, 1753–1764

Johann Emanuel Volmer, 1764–1774 Anton Daniel Weber, 1765–1786 August Ernst Friesen, 1774–1812 Christoph Gottlieb Pottien, 1786–1805 Johann Wilhelm Broscheit, 1806–1823 Christoph G.W. Brasche, ab 1809 Johann Gottfried Schröder, 1823–1834 Albert Leopold Julius Ohlert, 1835–1839 Johann F.L. Adalbert Wisselinck, 1839–1872 Julius Eduard Schröder, 1840–1868 Wilhelm August Otto Berger, 1868–1894 Johann Friedrich Richter, 1872–1874 Hugo August Gottfried Eysenblätter, 1873–1893 Carl Friedrich Gustav Zimmermann, 1893–1906 Eduard Michel Paul Schalnas, 1894–1904 Hans Boretius, 1904–1913 Friedrich Grünhagen, 1906–1923 Otto Meyhöfer, 1913–1916 Adolfas Gudas, 1917–1920 Paul Just, 1920–1921 Walter von Knebel, 1922–1927 Bruno Julius Robert Lenz, 1923–1935 Walter Vonthein, 1927–1934 Paul Bernecker, 1935–1945 Hans Krumm, 1935–1945

Apylinkė

Mamonovo miesto apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai	Buvusių kaimų koordinatės
Baltijskojė	Балтийское	Deutsch Bahnau	Banuva	54°28′00″ š. pl. 19°54′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 19.90000°r. ilg. / 54.46667; 19.90000 (Banuva)
Bogdanovka	Богдановка	Gnadenthal	Gnadentalio dvaras
Bogdanovka	Богдановка	Jürkendorf	Jurkai
Krasnodonskojė	Краснодонское	Auerswalde	-	54°30′00″ š. pl. 20°00′00″ r. ilg. / 54.50000°š. pl. 20.00000°r. ilg. / 54.50000; 20.00000 (Vorwerk Auerswalde)
Krasnodonskojė	Краснодонское	Keimkallen	Kaimkaliai	54°30′00″ š. pl. 19°56′00″ r. ilg. / 54.50000°š. pl. 19.93333°r. ilg. / 54.50000; 19.93333 (Kaimkaliai)
Krasnoflotskojė	Краснофлотское	Rosenberg	-	54°28′00″ š. pl. 20°00′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 20.00000°r. ilg. / 54.46667; 20.00000 (Rosenberg)
Lipovka	Липовка	Grünwalde	Griunvaldė
Lipovka	Липовка	Gallingen	Galingė
Lipovka	Липовка	Rosocken	–	54°27′00″ š. pl. 20°05′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 20.08333°r. ilg. / 54.45000; 20.08333 (Rosocken)
Pokrovskojė	Покровское	Steindorf	Stodolno	54°29′00″ š. pl. 19°57′00″ r. ilg. / 54.48333°š. pl. 19.95000°r. ilg. / 54.48333; 19.95000 (Stodolno)
Potiomkino	Потёмкино	Schirten	-	54°28′00″ š. pl. 19°59′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 19.98333°r. ilg. / 54.46667; 19.98333 (Schirten)
Prigorkino	Пригоркино	Karben	-	54°28′00″ š. pl. 19°54′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 19.90000°r. ilg. / 54.46667; 19.90000 (Karben)
Ščiukino	Щукино	Leysuhnen, Leisuhnen	Laižūnai	54°28′00″ š. pl. 19°51′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 19.85000°r. ilg. / 54.46667; 19.85000 (Laižūnai)
Vavilovas	Вавилово	Bregden	Bregdai
Zelionodolskojė	Зеленодольское	Preußisch Bahnau	Banuva, Banowo

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 36 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 119
5. Šventapilė GenWiki
6. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
7. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
8. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
9. Mamonovo apylinkė GenWiki

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Mamonovas bankgorodov.ru