Aviacija pranc Aviation lot avis skraidymas naudojantis orlaiviais lėktuvais sraigtasparniais sklandytuvais aerostatais

Aviacija (pranc. Aviation, lot. avis) – skraidymas naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, aerostatais) bei veiklos sritis, apimanti tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą, skraidymą. Aviacija taip pat kartais vadinami oro laivynai. Skirstoma į karinę, sportinę ir civilinę, taip pat kartais išskiriama pasienio apsaugos, policijos aviacija.

Istorija

Skraidymo sunkesniais už orą aparatais idėja kilo jau senovės Graikijoje, legenda apie Ikarą mini Dedalo sukonstruotus dirbtinius sparnus. Yra išlikusių įrašų apie ankstyvuosius bandymus atlikti nedidelio nuotolio skrydžius nuo IX iki XI a., pvz., Armeno Firmano skrydis į parašiutą panašiu prietaisu ir sklandytuvas, kurį sukūrė Abasas ibn Firnas, taip pat galbūt dar ankstesni bandymai sukurti žmogų išlaikančius aitvarus Kinijoje.

XIII amžiuje R. Beikonas (R. Bacon) iškėlė idėją apie tuščiavidurio rutulio skraidymo galimybę tam tikrose salygose. XV amžiuje teorinius skraidančių aparatų modelius sukūrė Leonardas da Vinčis.

1783 m. lapkričio 21 d. broliai Mongolfjė sėkmingai atliko skrydį lengvesniu už orą balionu. Oro balionai galėjo skristi tik pavėjui, dėl to XIX a. pradžioje imti konstruoti valdomi oro balionai – dirižabliai. Pirmieji oro balionai, kuriais nuolat skraidyta buvo sukurti brazilų aviacijos pionieriaus Alberto Santoso-Diumonto, kuris sujungė pailgos formos balioną su vidaus degimo varikliu. 1901 m. spalio 19 d. jis išgarsėjo praskridęs su savo orlaiviu „Numeris 6“ virš Paryžiaus ir laimėjęs Deutsch de la Meurthe prizą.

1809 m. anglas G. Cayley įrodė, kad sunkesni už orą prietaisai gali skristi ir pasiūlė atskirti sraigto ir sparno funkcijas. 1842 m. patentuotas pirmasis skraidymo aparatas su viena eile sparnų ir dviem propeleriais, sukamais garo variklio, tačiau aparato išradėjas taip ir neišbandė. 1848 m. Didžiojoje Britanijoje pagamintas pirmas aparatas, sėkmingai nuskriejęs 40 metrų, 1867 m. sukonstruotas daugiasparnis.

Lilientalis 1889 m. aprašė skraidymo pagrindus, o 1896 m. sukonstravo skraidymo aparatą su vidaus degimo varikliu.

1903 m. gruodžio 17 d. broliai Raitai atliko pirmąjį sėkmingą skrydį sunkesniu nei oras skraidymo aparatu, tačiau jų lėktuvas negalėjo nuskristi didesnių atstumų dėl valdymo problemų.

Lėktuvas Dornier Do-X virš Baltijos jūros 1930 m.

1907 m. lėktuvams pritaikyti ratai, 1911 m. italai Libijoje pradėjo aviaciją naudoti kariniais tikslais kovodami prieš turkus. 1919 m. pirmą kartą sėkmingai lėktuvu perskristas Atlanto vandenynas. 1933 m. pirmą kartą lėktuvu apskrietas pasaulis. 1939 m. panaudotas pirmasis reaktyvinis lėktuvas, nuo 1914 m. naudojami naikintuvai.

Aviacija Lietuvoje

1806 m. Vilniuje įvyko pirmas skrydis karšto oro balionu Lietuvoje.1851 m. išleista pirmoji knyga, aprašanti lietuvio bandymus skristi – Aleksandro Griškevičiaus „Žemaičio garlėkys“ (lenk. Parolot Żmudzina), kurioje aprašyta ir garlėkio schema. Bulgarijos išsivadavimo kovose dalyvavo ir 1912 m. žuvo lakūnas-savanoris iš Lietuvos Konstantinas de Mazurkevičius.1910 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje pirmuosius parodomuosius skrydžius fiksuoto sparno orlaiviu atliko Rusijos aviatoriai ir A. Gaber-Vlinskis. 1912 m. Kaune, Panemunėje buvo įkurtas pirmasis aerodromas Lietuvos teritorijoje,1913 m. gegužės 10 d. buvo įkurtas pirmas aviacijos padalinys Lietuvos teritorijoje – Rusijos armijos Kauno tvirtovės Oreivystės skyriaus Aviacijos būrys.

Tarpukario Lietuvos aviacija

Lietuvos karo aviacija pradėta kurti 1919 m. sausio 30 d., kai inžinerinėje kuopoje sukurtas specialus būrys, vėliau įkurta Karo aviacijos mokykla. Pirmasis lėktuvas – iš bolševikų perimtas Sopwith 1 1/2 Strutter lėktuvas, jau vasario mėnesį nupirkti 8 vokiški lėktuvai LVG C.VI, kuriuos pradžioje pilotavo samdomi vokiečiai.

1922 m. rugpjūtį išbandytas Jurgio Dobkevičiaus sukurtas sportinis lėktuvas Dobi-I, 1923 m. žvalgybinis lėktuvas Dobi-II, 1925 m. Antano Gustaičio suprojektuotas sportinis lėktuvas ANBO-I.

1927 m. įkūrus Lietuvos aeroklubą (LAK) pradėjo vystytis civilinė aviacija. Nuo 1931 m. Lietuvoje pradėjo populiarėti .

1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius ir Stasys Girėnas per 37 valandas ir 11 minučių lėktuvu „Bellanca CH-300 Pacemaker" („Lituanica“) perskrido Atlantą, bet nepasiekę galutinio tikslo, žuvo Soldino apylinkėse Vokietijoje. 1935 m. rugpjūčio 21-22 d. Amerikos lietuvis Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lockheed Vega" („Lituanica II“) iš Niujorko sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną.

1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija Anglijoje užsakė du penkiaviečius lėktuvus „Percival Q 6“ . Rugsėjo 3 d. atliktas bandomasis skrydis į pajūrį, o rugsėjo 5-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos oro linijų bendrovė „Lietuvos oro linijos“ ir pradėti reisai iš Kauno į Palangą.

Aviacija po nepriklausomybės atgavimo

Jurgis Kairys Naval Air Station Jacksonville aerodrome (JAV), 2006 m.

1989 m. liepos mėnesį, po 50 metų pertraukos, buvo surengtos antrosios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos. Jose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Švedijos sportininkai.

1992 m. rugsėjo mėnesį Atėnuose įvyko 85-oji (FAI) Generalinė konferencija, kuri atstatė Lietuvos aeroklubo narystę šioje organizacijoje.

1991 m. aviacijos sportininkai dalyvavo IV pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

1997 m. Lietuvos aviacijos sporto rinktinė (aviamodeliuotojai, sklandytojai, parašiutininkai, precizinio skraidymo, ir parasparnių, ultra lengvų lėktuvų ir oro balionų pilotai) dalyvavo Turkijoje įvykusiose pirmosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse. Panašios sudėties komanda 2001 m. dalyvavo ir antrosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Ispanijoje. 2000 m. Jurgis Kairys pelnė pergalę aukščiausio lygio akrobatinio skraidymo Pasaulio Grand Prix varžybas ir laimėjo Pasaulio taurę.

2001 m. Lietuvos aeroklubui ir Lietuvos sklandymo sporto federacijai patikėta surengti Pirmąjį pasaulio moterų sklandymo čempionatą.

2002 m. liepos 10-20 d. Įstros aerodrome vyko 13-asis Europos aukščiausios kategorijos akrobatinio skraidymo čempionatas, kuriame Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda (Vytautas Lapėnas, , , ) iškovojo trečiąją vietą iš 11 čempionate dalyvavusių komandų.

2004 m. liepos 22 – rugpjūčio 1 d. Kauno Aleksoto aerodrome įvyko 14-asis Europos akrobatinio skraidymo čempionatas.

Lietuvoje, Pociūnuose, kas keletas metų rengiami Europos sklandymo čempionatai: 2004 m. liepos 24 – rugpjūčio 8 d. įvyko 12-asis, 2007 m. liepos 27 - rugpjūčio 12 d. - 14-asis, 2009 m. liepos 25 - rugpjūčio 8 - 15-asis, 2011 m. liepos 31 - rugpjūčio 13 - 16-asis.

2021 m. Lietuvoje vyko Europos jaunimo sklandymo čempionatas, 2022 m. - Europos ir pasaulio sklandymo čempionatas.

Eksperimentinė aviacija

Lietuvoje tiek tarpukario metu, tiek sovietmečiu, tiek šiuo metu yra daug entuziastų, norinčių gaminti bei gaminančių lėktuvus, skraidykles, parasparnius, sklandytuvus. Taip pat tuo užsiima ir įmonės. Viena didžiausių – akcinė bendrovė „Lietuvos aviacija“, įkurta 1969 m. ir buvusi didžiausia sklandytuvų gamykla visoje Sovietų Sąjungoje.

Pavieniai entuziastai taip pat kuria lėktuvus – tai Vladas Kensgaila (sukūręs Kauno oro uoste esantį lėktuvo „Lituanica“ maketą), R. Kalinauskas (per 10 sėkmingai skraidančių konstrukcijų, įskaitant Anbo-II repliką), kiti šioje srityje dirbantys žmonės (motorizuojantys sklandytuvus, statantys lėktuvus, skraidykles ir t. t.).

Aviacijos pramonė

Lietuvoje veikia nemažai su aviacija susijusių įmonių: UAB „Helisota“, UAB „Aviabaltika“ – remontuoja sraigtasparnius, UAB „Sportinė aviacija“ – gamina sportinius sklandytuvus, buvusi didžiausia sklandytuvų gamykla Sovietų Sąjungoje, UAB „Termikas“ – lengvų lėktuvų remonto įmonė, UAB „Aviapaslauga“ – aviacijos pervežimo paslaugos, ir kitos įmonės.

Aviacijos sportas

Kauno apskrities aviacijos sporto klubas (KAASK)
Panevežio aeroklubas
Lietuvos akrobatinio sklandymo federacija
Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija

2008 m. pasaulio čempionate Lietuva pelnė du sidabro medalius: komandinėse varžybose pelnė antrą vietą individualioje rungtyje.2002 m. Panevėžyje ir 2004 m. Kaune vyko Europos čempionatai. 2002 m. Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalį komandinėje rungtyje.1993 m. bronzą pelnė Jurgis Kairys.

Šaltiniai

Oreivystė, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Aviacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 605 psl.
straipsnis „Another Casualty in the Balkan War“ 1913 m. sausio 4 d. žurnale „Flight“ 2012-11-11 iš Wayback Machine projekto.
Gamziukas, Algirdas, Du dešimtmečiai padangės sargyboje, Lietuvos karinės oro pajėgos 1992-2012 2022-12-12 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija Vilnius, 2012, p. 7.
Aleksoto aerodromo karūną galėtų užsidėti ir Panemunė, Lietuvos rytas, https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2015/07/25/news/aleksoto-aerodromo-karuna-galetu-uzsideti-ir-panemune-793518/
http://sklandymas.lt/sklandytojams/varzybu-kalendorius/
(anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-07-03. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.
(anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.
(anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.
(anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.

Literatūra

Aviacijos sportas Lietuvoje 1940–1989 metais (sud. Viktoras Ašmenskas, Antanas Karpavičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė). – Vilnius: Lietuvos aeroklubas, 2009. – 582 p.: iliustr. –
Gamziukas, Algirdas, Du dešimtmečiai padangės sargyboje, Lietuvos karinės oro pajėgos 1992-2012 2022-12-12 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija Vilnius, 2012
Lietuvos aviacija (sud. Gytis Ramoška). – Kaunas: Šviesa, 2007. – 160 p.: iliustr. –
Oreivystė, Visuotinė lietuvių enciklopedija.

Nuorodos

Vikiteka: Aviacija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Lietuvių aviacinė veikla užsienyje

• • r

Sąrašai, susiję su aviacija

· · · · ·

Oro pajėgos · ·

2018 m. įvykiai aviacijoje · 2019 m. įvykiai aviacijoje · 2020 m. įvykiai aviacijoje · 2021 m. įvykiai aviacijoje · 2022 m. įvykiai aviacijoje · 2023 m. įvykiai aviacijoje · 2024 m. įvykiai aviacijoje

[1] Oreivystė, Visuotinė lietuvių enciklopedija.

[2] Aviacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 605 psl.

[3] straipsnis „Another Casualty in the Balkan War“ 1913 m. sausio 4 d. žurnale „Flight“ 2012-11-11 iš Wayback Machine projekto.

[:0-4] Gamziukas, Algirdas, Du dešimtmečiai padangės sargyboje, Lietuvos karinės oro pajėgos 1992-2012 2022-12-12 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija Vilnius, 2012, p. 7.

[5] Aleksoto aerodromo karūną galėtų užsidėti ir Panemunė, Lietuvos rytas, https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2015/07/25/news/aleksoto-aerodromo-karuna-galetu-uzsideti-ir-panemune-793518/

[6] ttp://sklandymas.lt/sklandytojams/varzybu-kalendorius/

[7] (anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-07-03. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.

[8] (anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.

[9] (anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.

[10] (anglų). sports123.com. Suarchyvuotas originalas 2011-09-28. Nuoroda tikrinta 2011-04-27.