Darkiemis

Apie miestą Čeliabinsko srityje žr. Oziorskas (Čeliabinskas).

Darkiemis arba Oziorskas (rus. Озёрск, vok. Darkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp) – miestas Rusijoje, Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras. Per miestą teka viena Priegliaus ištakų Angrapė.

Darkiemis rus. Озёрск vok. Darkehmen
Centrinė aikštė
Darkiemis 54°24′32″š. pl. 22°00′57″r. ilg. / 54.4089406°š. pl. 22.0157433°r. ilg. / 54.4089406; 22.0157433 (Darkiemis)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Įkūrimo data	1539
Gyventojų (2021)	3 816
Plotas	12 km²
Tankumas (2021)	318 žm./km²
Pašto kodas	238120
Tel. kodas	+7 40142
Vikiteka	Darkiemis

Istorija

Angrapė Darkiemyje

Buvęs paštas

Darkiemio apylinkėse rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario gyvenvietės (Cedmaro gyvenvietės) – iš neolito laikotarpio. Nadruvių gyvenvietė kūrėsi prie jų pilies. Jas abi kryžiuočiams sunaikinus, nuo 1338 m. netoliese kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė.

Pirmą kartą Mažosios Lietuvos gyvenvietė Darkiemis (Dargekeym) minimas 1539 m., 1557 m. minimas Darkiem. Miestas plėtėsi 1724 m. pastačius tiltą per Ungurą ir vandens malūną. Per didžiąją vokiečių kolonizaciją 1725 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Kulmo teisę. Šalia atstatyto Senojo nadruvių Darkiemio, kuriame gyveno beveik vieni lietuvninkai, suplanuotas Naujasis Darkiemis – čia kūrėsi daugiausia vokiečiai. 1615 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji perstatyta 1752 m. ir 1842 m., sovietinės okupacijos metais suniokota.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Vėdarų valsčiaus, nuo 1818 m. Darkiemio apskrities administracinis centras. Priklausė Darkiemio parapijai.

1938 m. naciai miestą pervadino Angerapp. Per Antrąjį pasaulinį karą apie 1/3 miesto sugriauta, 1945 m. užimtas TSRS kariuomenės. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai, 1946 m. balandžio 7–rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Darkiemio apskritis	Gumbinės apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Darkiemio rajonas	TSRS
1946–2008 m.	Oziorsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Oziorsko miesto gyvenvietė Oziorsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Darkiemio rotušė 1914 m.

Ekonomika

Nuo XIX a. vidurio mieste veikė 3 spaustuvės, geležies liejykla, mašinų dirbtuvės, dideli vandens malūnai, elektros lentpjūvė. 1880 m. prie malūno užtvankos pastatyta nedidelė hidroelektrinė, o miestelis tapo pirmuoju Rytų Prūsijos miestu, kurio gatves 1886 m. apšvietė elektra. 2000 m. hidroelektrinė vėl pradėjo veikti.

Mieste gyvuoja spausdintinių plokščių, automobilių žvakių gamyba, maisto (sviestas, sūris) pramonė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1725 m. ir 2010 m.
1725 m.	1754 m.	1759 m.	1763 m.	1782 m.	1802 m.	1806 m.	1815 m.
742	1 000	778	1 072	1 600	1 735	1 756	1 724
1818 m.	1843 m.	1846 m.	1849 m.	1852 m.	1855 m.	1858 m.	1863 m.
1 740	2 242	2 296	2 212	2 420	2 551	2 703	2 820
1867 m.	1875 m.	1885 m.	1895 m.	1900 m.	1907 m.	1910 m.	1913 m.
3 081	2 924	3 017	3 542	3 534	3 558	3 514	3 533
1925 m.	1933 m.	1939 m.	2002 m.	2008 m.	2010 m.	-	-
3 375	3 652	4 336	5 801	5 151	4 740	-	-
Demografinės raidos histograma

Lietuviai

Oficialios statistikos duomenimis, 1825 tik 15 % Darkiemio apylinkių gyventojų priskirti lietuviams. Paskutinės pamaldos lietuvių kalba laikytos 1890 m.

Literatūra

• Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., Mintis, 1990. – 427 p.: iliustr., p. 236–238.
• Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. Fotoalbumas, V., IN VIA, 2008. 80 p.: iliustr. –

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Vilius Pėteraitis. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
4. Darkiemis GenWiki
5. Vėdarai GenWiki
6. Jürgen Schlusnus, Darkehmen
7. . Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
8. Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
9. Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
10. Martynas Purvinas, . Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis