Frydrichas Vilhelmas I dar žinomas kaip kareivių karalius vok der Soldatenkönig 1688 m rugpjūčio 15 d Berlyne 1740 m geg

Frydrichas Vilhelmas I (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig; 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne – 1740 m. gegužės 31 d. Potsdame) – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje.

Frydrichas Vilhelmas I dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig

Hohenzollernų dinastija
Gimė	1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne
Mirė	1740 m. gegužės 31 d. (51 metai) Potsdame
Tėvas	Frydrichas III
Motina	Sofija Šarlotė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Dorotėja
Vaikai	Vilhalmina, Frydrichas II, Friderika Luiza, Filipina Šarlotė, Sofija Dorotėja Marija, Luizė Ulrika, Augustas Vilhelmas, Abna Amalija, Henrikas, Augustas Ferdinandas
Antrasis Prūsijos karalius
Valdė	1713–1740
Pirmtakas	Frydrichas III
Įpėdinis	Frydrichas II

Veikla	Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje.

Žymūs apdovanojimai
Order Orła Czarnego

Vikiteka	Frydrichas Vilhelmas I

Biografija

Frydricho Vilhelmo I žmona Sofija Dorotėja

Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš Hohenzollernų dinastijos, buvo trečiasis Frydricho III vaikas, iš antrosios santuokos su Hanoverio princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri 1700 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė.

Šeima

Pats Frydrichas Vilhelmas vedė 1706 m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I (1714–1727 m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo Frydricho II bei Luizės Ulrikos, kuri 1744 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Adolfo Frederiko (1751–1771 m.).

Valdymo bruožai

Pateko į istoriją kaip „kareivių karalius“, kadangi, nors buvo labai religingas, bet grubus, reikalavęs besąlygiško paklusnumo ir nuolat dėvėjo uniformą. Buvo pirmasis monarchas Europoje, nuolat dėvėjęs uniformą. Sukūrė absoliutinę monarchiją. Prūsiją valdė pavyzdingai ir taupiai, organizuodamas valstybę pagal kariuomenės pavyzdį. Reformavo karališkuosius domenus ir Generalinius sąskaitybos rūmus. Sukūrė gerai funkcionavusį valdymo aparatą, išugdė ištikimų ir taupių valdininkų armiją, kurių dėka į valstybės iždą surinko 9 milijonus talerių. Valdovų rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino 6 kartus. Centrine valdymo įstaiga tapo .

Buvo veikiamas idėjų. Vadovavosi nuostata, kad visuomenei pakanka Biblijos ir karinio statuto. Skatino žemės ūkį ir merkantilizmą, rūpinosi, kad valstiečiai keltųsi į naujas žemes ir šitaip padidino gaunamos žemės ūkio produkcijos kiekį.

Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota 1717 m. rugsėjo 28 d. karaliaus paliepime, vad. Schuledikt, o 1736 m. buvo patvirtinti vadinamieji Principia regulativa – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą.

Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. 1733 m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ (vok. Kantonreglement), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – Frydrichą II.

Palikuonys

Frydricho Vilhelmo I sūnūs Karolio Pranciškaus Ruski portretas. 1737 m.

Santuokoje su Sofija Dorotėja (1687–1757) gimė keturiolika vaikų iš kurių išgyveno dešimt:

Vilhelmina Prūsė (1709–1758), Baireito markgrafė;
Frydrichas (1712–1786), busimasis Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis;
Frederika Luiza Prūsė (1714–1784), 1729 metais ištekėjo už Brandenburgo markgrafo Karolio Vilhelmo Frydricho;
Filipina Šarlotė Prūsė (1716–1801), 1733 metais ištekėjo už Karolio I Braunšveig;
Sofija Dorotėja Marija Prūsė (1719–1765), 1734 metais ištekėjo už Frydriko Vilhelmo Brandenburg;
Luiza Ulricha Prūsė (1720–1782), 1744 mertais ištekėjo už Švedijos karaliaus Adolfo Frederiko;
Augustas Vilhelmas Prūsas (1722–1758), 1742 metais vedė Luizą Amaliją, jų sūnus Frydrichas Vilhelmas taps Prūsijos karaliumi po bevaikio Frydricho II;
Amalija Prūsė (1723–1787), vienuolė;
Henrikas Prūsas (1726–1802), 1752 m. vedė Vilhelminą;
Augustas Ferdinandas Prūsas (1730–1813), 1755 m. vedė Aną Elžbietą Luizą.

Nuorodos

Karališkieji titulai
Frydrichas Vilhelmas I Hohenzollernai Gimė: 1688 rugpjūčio 14 Mirė: 1740 kovo 31
Prieš tai: Frydrichas I	Prūsijos karalius 1713–1740	Po to: Frydrichas II