Merkantilizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Merkantilizmas – ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu. Ankstyvojo kapitalizmo ekonominė politika.

Skiriamas į ankstyvąjį (XVI a. – XVII a.) ir vėlyvąjį (XVIII a.) merkantilizmą.

Idėjos

Prekyboje, ypač užsienio, gaunami pinigai sudaro tautos ir valstybės turtą. Norint padidinti turtą yra būtinos valstybinio protekcionizmo priemonės, kuriomis būtų reguliuojama šalies užsienio prekyba, skatinamas eksportas, stabdomas importas ir produkcijos pardavimo į užsienį gamybos vystymas. Merkantilistų manymu, gamybos plėtrai palaikyti yra būtinas žemas darbo užmokestis, spartus gyventojų skaičiaus augimas.

Bruožai

Rėmė užjūrio kolonijų tinklo kūrimą, kolonijų draudimą prekiauti su kitomis tautomis, skatino sidabro ir aukso kaupimą, draudimą prekyba užsienio laivais, maksimalų vietinių išteklių naudojimą.

Kritika

Merkantilizmo srovės kritikos pradininkais laikomi Adamas Smitas ir David Hume.