Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sūduvos aukštuma (lenk. Pojezierze Suwalskie, rus. Виштынецкая возвышенность) – Baltijos aukštumų dalis Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Karaliaučiaus krašto pietryčiuose.

Sūduvos aukštumos kraštovaizdis Pavištyčio apylinkėse

Šventežerio–Seirijų gūbrys Paliūnų kaimo apylinkėse

Sūduvos aukštumos ilgis (iš vakarų į rytus) apie 90 km, didžiausias plotis apie 20 km. Rytuose nuo Dzūkų aukštumos ją skiria Nemunas, pietvakariuose Sūduvos aukštuma jungiasi su Mozūrijos aukštuma, pietuose leidžiasi į smėlingas lygumas bei ribojasi su Šiaurine Palenkės žemuma, šiaurėje ribojasi su Lietuvos Vidurio žemuma.

Sūduvos aukštuma susidarė per paskutinį apledėjimą ledyno pakraštyje. Susideda iš keleto masyvų: Vištyčio-Gražiškių, Trakėnų, Sangrūdos, Rudaminos, Verstaminų, Miroslavo. Dubumos tarp masyvų 100–110 m aukščio.

Aukštumoje yra apie 250 ežerų. Pietiniame aukštumos pakraštyje daug rininių ežerų, šiauriniame – dideli guolinio tipo ežerai (Dusia, Metelys, Obelija, Rimietis). Aukštumoje yra giliausias Lenkijos ežeras Ančia bei kiti gilūs ir dideli ežerai – Vygriai, Didysis Šelmentas, Bočnė ir Rospudas. Per Sūduvos aukštumą teka , Peršėkė, Šešupė. Miškų yra tik smėlingose ir akmeningose Sūduvos aukštumos vietose.

Mezoreljefai

Sūduvos aukštuma Lenkijoje
Lietuvos fizinės geografijos žemėlapis