Rytų Sūduvos aukštuma

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rytų Sūduvos aukštuma (lenk. Pojezierze Wschodniosuwalskie, vok. Östliche Suwałki-Seenplatte) – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose pietvakarių Lietuvoje, šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje bei Rusijos Karaliaučiaus krašte. Šis regionas šiaurės vakaruose ribojasi su Romintos giria, vakaruose su Vakarų Sūduvos aukštuma, su kuria riba eina per Juodosios Ančios ir Blindės upes bei pietuose su Augustavo lyguma.

Rytų Sūduvos aukštuma
Regiono vieta Lenkijoje
Valstybė	Lietuva, Lenkija, Karaliaučiaus kraštas
Megaregionas	Rytų Europos lyguma
Sritis	Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma
Subsritis
Mezoregionas	Rytų Sūduvos aukštuma
Makroregionas	Baltijos aukštumos

Regione populiarus , nes čia yra įvairių topografinių objektų: morena, drumlinas, keimas ir ozas. Regionas išsiskiria savo aukštumomis, iš kurių didžiausios Ravelių kalnas (298 m) ir Kšemieniuchos kalnas (289 m virš jūros lygio) bei daubomis, iš kurių didžiausia regione Ančios ežere.

Regione vyrauja žemyninis klimatas. Vienintelis miesto statusą turintis miestas regione yra Seinai, kitos svarbios gyvenvietės yra Krasnapolis, Punskas, Vižainis, Jeleniavas, Rūtelė ir Šipliškė. Regione yra šie valsčiai: Vižainio valsčius, Rūtelės valsčius, Šipliškės valsčius, Punsko valsčius, Seinų valsčius, Krasnapolio valsčius, Suvalkų valsčius, Jeleniavo valsčius, Prieraslio valsčius, Pilypavo valsčius, ir Gibų valsčius.

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose aukštumose gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. šios aukštumos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį šios vietovės pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.

Taip pat skaitykite

• Sūduvos aukštuma ir Vakarų Sūduvos aukštuma.

Bibliografija

• J. Kondracki, Geografia regionalna Polski, PWN, Warszawa 2002 ()
• Słownik geograficzno-krajoznawczy Polski, PWN, Warszawa 1998, ()