Šis straipsnis apie upę Apie kaimą skaitykite straipsnyje Juodoji Ančia kaimas Juodoji AnčiaJuodoji Ančia LenkijojeIlgis

Šis straipsnis apie upę. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Juodoji Ančia (kaimas).

Juodoji Ančia
Juodoji Ančia Lenkijoje
Ilgis	145 km
Baseino plotas	1916 km²
Vidutinis debitas	17 m³/s
Ištakos	Ančia
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lenkija, Baltarusija, Lietuva

Vikiteka	Juodoji Ančia

Juodoji Ančia (blrs. Чорная Ганча, lenk. Czarna Hańcza) – upė Lenkijoje ir Baltarusijoje; Nemuno kairysis intakas. Prasideda Suvalkų apskrityje, Ančios ežere. Prateka Vygrių ežerą. Įteka į Nemuną Gardino srities ir Lazdijų rajono pasienyje, netoli Varviškės kaimo. Paviršiaus baseinas – apie 1916 km², iš jų apie 1612 km² Lenkijoje ir apie 178 km² Baltarusijoje. Upės ilgis yra apie 142–145 km, iš kurių apie 108 km Lenkijoje ir apie 35 km Baltarusijoje. Upė teka per Suvalkų miestą. Vidutinis vandens nuotėkis yra 1,4 m³/s ties Vygrių ežero žiotimis.

Upės vandenį 2004 m. tikrino iš Balstogės atvykusi , kuri nustatė upės švarumą. Ties 41,6 km vandens švarumas įvertintas II klase, o ties 135,8 km įvertintas IV klase. Tarp šių dviejų taškų upės švarumas įvertintas III klase.

Pavadinimo kilmė

Lietuviškai ančia reiškia „kanalą“ – griovį, kuriame vanduo stovi, nebeteka kaip upėje. Ančiose mėgę tursintis naminiai paukščiai, kurie turi anties vardą. Aukštupio srovė gana greita, vėliau lėtėja ir net tampa labai lėta, kas, tikriausiai ir lėmė upės vardą.

Upės tėkmė

Juodosios Ančios upė yra ilgiausia upė Suvalkijos regione. Upė teka pro vaizdingas ir kultūriškai, ekologiškai, geologiškai bei istoriškai svarbias Jotvos vietas. Upės versmė yra Rytų Sūduvos aukštumoje esančiose morenose apie 298 m virš jūros lygio į šiaurę nuo Suvalkų kraštovaizdžio parko. Tikėtina, kad upė prasideda vieno iš aukščiausių regiono Rovelės kalno apylinkėse. Nuo Bachanovo iki Turtulio upė teka kaip upokšnis, kur jos šlaitai siekia apie 30 metrų, o vėliau, kai prateka pro Bachanovo riedulių draustinį, upės krantai palaipsniui pradeda leistis, ir yra apie 24 metrų aukščio. Upėje gyvena įvairūs kalnų upėms būdingi gyvūnai: , , lašalai, ankstyvės, apsiuvos, moliuskai ir Skandinaviškas amaras.

Kai upė išteka iš Ančios ežero, pirmą kilometrą ji teka giliame tarpeklyje, kuris yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Šiek tiek į vakarus nuo upės yra vietovė vadinama Turtuliu, kurioje yra – Gaciska, tai retas buvusios vandens tėkmės geomorfologinis reiškinys. Tose pačiose vietovėse yra retas geologinis reiškinys – vieni iš didžiausių Europoje riedulių, kurie saugomi Bachanovo riedulių draustinyje. Upės pakrantėse yra keli sentikių kaimai, kurie išsiskiria savo , žymiausia Vodzilkių kaime. Aukštupyje upė yra vingiuota ir kartais krenta apie 2 laipsnius. Upės baseino plotą suformavo besitraukiantys ledynai, kurie paliko daug ežerų ir didelių griovių.

Toliau upė teka ramiu, apylygiu slėniu link Suvalkų miesto. Ties miestu upė yra ganėtinai užteršta, nors ir XX a. 10 dešimtmetyje buvo įdiegta valymo infrastruktūra, upės vanduo ties miestu vis tiek yra nešvarus. Iš Suvalkų upė įteka į Vygrių nacionalinį parką ir Augustavo girią, kur šioje upės atkarpoje gyvena daug upinių bebrų. Toliau upė įteka į Vygrių ežero įlanką, kurioje yra daug dumblo, dėl kurio šiose vietovėse nepatartina maudytis. Šalia Vygrių ežero yra Vygrių kaimas, kuriame yra nebenaudojamas kamendulų vienuolynas.

Vygrių ežeras ir Juodosios Ančios upė yra labai populiarūs tarp plaukiotojų kajakais. Toliau upė lėtai teka per įvairias pelkes ir pievas apie 0,03‰ laipsniais žemyn, žemiau – pro Augustavo girią. Ši upės atkarpa vadinama meandra. Ties Rigolio kaimu upė įeina į Augustavo kanalo sistemą ir toliau įteka į Baltarusiją, kol pasiekia Nemuną. Per pastaruosius dešimtmečius upėje sumažėjo fosforo ir azoto nuotėkų. Šiuo metu fosforo junginių kiekis upėje priskiriamas II vandens švarumo klasei.

Intakai

Didžiausi intakai:

kairieji: Viarsnianka, Pavlavka, Vetraluža, Seina (Mara), Igara;
dešinieji: Kalna, Augustavo kanalas, Malešavka, Volkušanka.

Turizmas

Kajakų trasa Juodosios Ančios, Rospudos ir Bliznos upėmis

Regione yra kelios Juodosios Ančios kajakų trasos. Yra dvi klasikinės trasos – mažųjų ir didžiųjų kilpų.

Mažųjų kilpų trasa

Prasideda šalia Augustavo Balčio ežere, toliau eina pro Studzieničnės ežerą, Augustavo kanalą iki Sirvo ežero, tada nuo šio ežero reikia pereiti iki Brizgelio kaimo, esančio šalia Vygrių ežero ir tada nuo Vygrių ežero plaukti Juodosios Ančios upe iki Rigolio kaimo. Iš ten Augustavo kanalu grįžti į Augustavą. Kelionė trunka apie 6 dienas.

Didžiųjų kilpų trasa

Prasideda Rospudos upėje, toliau pereina į Bliznos upę, kuri jungiasi su Bliznos ežeru ir tada ateina iki Vygrių ežero, kur toliau kelionė tęsiasi kaip ir mažųjų kilpų trasoje. Kelionė trunka apie 8-9 dienas.

Juodosios Ančios ir Augustavo kanalo kajakų trasa

Juodosios Ančios ir Augustavo kanalo kajakų trasa prasideda Brizgelio kaime, tada eina pro Vygrių ežerą, Juodosios Ančios upę iki Rigolio kaimo ir Augustavo kanalu iki Augustavo miesto. Kelionės trasa 85 km, kelionė trunka apie 4-6 dienas.

Šalia Juodosios Ančios upės yra daug stovyklaviečių ir kaimo turizmo sodybų. Viena iš pramogų yra vietinių gyventojų gaminių ar patiekalų pirkimas ir išbandymas. Tai vietinių gyventojų patiekalai: , , ir vietinių gyventojų gaminami alkoholiniai gėrimai. Taip pat galima paskanauti vietinių gyventojų gaminamų didžkukulių. Kita įdomi pramoga yra plaukimas per Augustavo kanalo šliuzus. Šia trasa jaunystėje yra plaukęs ir popiežius Jonas Paulius II, kuriam Studzieničnos kaime pastatytas paminklas per VII Jono Pauliaus II vizitą Lenkijoje 1999 m..

Literatūra

Przewodnik kieszonkowy, Suwalszczyzna i Podlasie, Praca zbiorowa, Wydawnictwo PASCAL, Bielsko-Biała 2006 m..

Nuorodos

Aprašymas apie upę I (liet.);
Aprašymas apie upę II (liet.) 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto..

Šaltiniai

Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] Jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis