Dumblas smulkios minkštos nuosėdos vandens baseinų dugne ir žemės paviršiuje dirvožemio ir dirvodarinių uolienų granulio

Dumblas – smulkios, minkštos nuosėdos vandens baseinų dugne ir žemės paviršiuje; dirvožemio ir dirvodarinių uolienų granuliometrinis elementas.

Ypatybės

Pagal 1990 m. FAO ir UNESCO klasifikaciją dirvožemio dumblo dalelių skersmuo <0,002 mm, pagal N. Kačinskio klasifikacija – 0,0001-0,001 mm. Susidaro dėl uolienų, jose esančių mineralų dūlėjimo ir dirvodaros procesų.

Dumble yra pirminių ir antrinių molio mineralų – , , kaolinito; aleurito. Jų santykis ir sudėtis įvairios kilmės dirvožemiuose skiriasi. Taip pat yra daug geležies ir aliuminio oksidų, kalcio, magnio, kalio, natrio, fosforo, humuso ir mikroelementų, tai augalų maisto medžiagos dirvožemyje.

Dumblas suklijuoja dirvožemio daleles į struktūrinius agregatus – formuoja dirvožemio struktūra. Be to, jos kartu su organinėmis medžiagomis lemia dirvožemio sorbuojamąją gebą ir sorbcijos talpą, kuri labai svarbi dirvožemio ir trąšų tarpusavio sąveikai. Tvenkinių ir ežerų dumblas naudojamas dirvožemiui (ypač smėlio ir priesmėlio) tręšti; išdžiovintas turi iki 40 % kalcio karbonato, 0,4 % azoto, 0,05 % fosforo oksido.

Šaltiniai

Dumblas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 198 psl.

Nuorodos

Vikiteka: Dumblas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Dumblas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 198 psl.