Šis straipsnis apie buv Prūsų Ylavą Apie buv Vokiečių Ylavą skaitykite straipsnyje Ylava Lenkija Ylava arba Bagrationovs

Šis straipsnis apie buv. Prūsų Ylavą. Apie buv. Vokiečių Ylavą skaitykite straipsnyje Ylava (Lenkija).

Ylava arba Bagrationovskas (rus. Багратионовск; sen. prūsų Ylawa, Ylowa; liet. Ylava, Prūsų Ylava, Yluva; vok. Preußisch Eylau) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado. Bagrationovsko rajono centras.

Ylava Багратионовск



Ylava 54°23′00″ š. pl. 20°39′00″ r. ilg. / 54.38333°š. pl. 20.65000°r. ilg. / 54.38333; 20.65000 (Ylava (Kaliningrado sritis))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Bagrationovsko rajonas

Įkūrimo data	1336 m.

Gyventojų (2021)	6 411

Pašto kodas	238420
Vikiteka	Ylava

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Įkurtas 1325 m. kryžiuočių užkariautos prūsų pilies vietoje pastačius atraminę pilį tolesnei Teutonų ordino ekspansijai į baltų kraštus. 1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė miesto teises. 1520 m. ir 1525 m. miestą buvo užėmę lenkai.

1807 m. vasario 7-8 d. prie miesto įvyko Ylavos mūšis tarp Prancūzijos, vadovaujamų Napoleono Bonaparto ir sąjunginių Prūsijos karalystės bei Rusijos imperijos kariuomenių. Nugalėjęs mūšyje Napoleonas 10 dienų gyveno Landsbergo (dabar Centrinė) gatvėje. 1856 m. šiam mūšiui atminti pastatytas paminklas.

1819 m. Prūsų Ylava tapo apskrities centru. 1822 m. čia lankėsi lietuvių etnografas Eduardas Gizevijus. Dešimt kilometrų nuo miesto, ant Prūsos upės kranto piliakalnio stovėjo pilis. Tai – Prūsų sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė Besleda.

1866 m. nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Bartuvą (dabar Bartoszyce). 1914 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m. vasario 10 d. miestą užėmė Sovietinė armija, 1946 m. vietiniai gyventojai deportuoti i Vokietiją, vietoje jų atvežti persikėlėliai iš Baltarusijos, Ukrainos, Stalingrado ir Centrinės Rusijos. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku miestas pavadintas 1807 m. Ylavos mūšio dalyvio Petro Bagrationo vardu.

Savivalda

1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė Liubeko miesto teises. Nuo 1819 m. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis Ylavos apskrities centras.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2021 m.

1939 m.^sur.

1945 m.

2000 m.

2005 m.

2021 m.

7 485

200

7 400

6 900

6 411

Ekonomika

Bagrationovske veikia šaldymo ir prekybos įrenginių gamykla, baldų fabrikas, malūnas, kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės.

Šaltiniai

Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Ylavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.

Georg Dehio, Handbuch der Deutschen Kunstdenkmäler, neu bearb. von Ernst Gall, Deutschordensland Preussen, unter Mitw. von Bernhard Schmid und Grete Tiemann, München; Berlin, Deutscher Kunstverlag, 1952
Handbuch der historischen Stätten, Ost – und Westpreussen, hrsg. von Erich Weise, Stuttgart, Kröner, 1981, (unveränd. Nachdr. d. 1. Aufl. 1966)
Andrzej Rzempołuch, Przewodnik po zabytkach sztuki dawnych Prus Wschodnich, Olsztyn, Remix, 1992,
Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West – und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West – und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993,
Juri Iwanow, Königsberg und Umgebung, Dülmen, Laumann-Verl., 1994,
Anatolij Bachtin, Gerhard Doliesen, Vergessene Kultur. Kirchen in Nord-Ostpreussen. Eine Dokumentation, 2. Aufl., Husum, Husum, 1998,
Jarosław Komorowski, Pruska Iława. Spotkania z Zabytkami, Nr 7/2007 ISSN 0137-222X
Vadim Kurpakov, Kaliningradskaja oblast. Putevoditel, Kaliningrad, Terra Baltika, 2007,

[1] Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Ylavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.