55 55 50 š pl 23 18 46 r ilg 55 93056 š pl 23 31278 r ilg 55 93056 23 31278 Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija Šiaulių Ju

55°55′50″ š. pl. 23°18′46″ r. ilg. / 55.93056°š. pl. 23.31278°r. ilg. / 55.93056; 23.31278

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija
[[Vaizdas:\|Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija herbas\|center\|100px]]

Adresas	Tilžės g. 137, Šiauliai
Direktorius(-ė)	{{{direktorė}}}
Mokinių skaičius	730
Įkūrimo data	1851 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	59

Šiaulių gimnazija – viena seniausių Lietuvos gimnazijų, pradėjusi veikti 1825 m. Svisločiuje (dab. Baltarusija), 1851 m. perkelta į Šiaulius. Šiaulių vyrų gimnazija (rus. Шавельская мужская гiмназия), pradėjo veikti 1851 m. rugpjūčio 30 d. Nuo 1920 m. – Šiaulių valstybinė gimnazija, nuo 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnazija, nuo 1946 m. – Juliaus Janonio vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Juliaus Janonio gimnazija. Gimnazijoje vykdomos pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programos. Kodas 190530654. Adresas Tilžės g. 137, Šiauliai.

Istorija

Mintis Šiauliuose atidaryti gimnaziją užgimė dar 1838 m. Šiaulių apylinkių dvarininkai norėjo, kad būtų patogiau mokyti savo vaikus. Tada kreipėsi į vyresnybę tarpininkauti dėl gimnazijos įsteigimo ir žadėjo remti lėšomis. Kai kurie dvarininkai įsipareigojo per trejus metus sumokėti po 30 kap. nuo kiekvieno baudžiauninko, o turtingesni (Rozenas, Livenas, Medemas, Platonas Zubovas, Baranovas ir kiti – iš viso 22 asmenys) pareiškė paaukosią ir stambesnes sumas gimnazijos statybai. Šiaulių žydų visuomenė įsipareigojo paaukoti 30 000 rublių asignacijomis. Joniškio žydai paaukojo 90 rublių.

1839 m. rugpjūčio 19 d. apskrities dvarininkijos pirmininkas Kaunackis surašė aktą: „Pasiūlius p. Kaunackiui ir jam mielai sutikus įkurti reikšmingą įstaigą, kad mūsų miestas toliau augtų, išrenkame sklypą gimnazijos pastatui Šoseinaja gatvėje, vadinamoje Gytarių (dabar Tilžės g. 137), tarp miesto gyventojo žydo Šimelio Ovsejevičiaus, Jono Mackevičiaus ir dvarininko , pagal gatvę 30 sieksnių ir į gilumą 56 sieksnius“. Už sklypą sumokėta per 400 rublių.

1846 m. kovo 22 d. akte užfiksuota, kad aukotojo J. Jakševičiaus sūnūs ir dar dvi jų kartos bus atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, jeigu mokysis gimnazijoje. Jonas Jakševičius – pirmosios lietuvių režisierės Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės tėvas. Ji užaugino daug našlaičių, todėl tiems, kurie mokėsi berniukų gimnazijoje, buvo suteikiama Jakševičiaus pavardė.

1839 m. pabaigoje dvarininkai, pakeitus žydų aukotas asignacijas sidabru, iš viso suaukojo 19 761,36 rb. 1840 m. gruodžio 10 d. Vilniaus generalgubernatorius davė sutikimą gimnazijos statybai.

1844 m. Baltarusijos mokymo apygardos įgaliotinis kreipėsi į vyriausybę dėl Svisločės gimnazijos perkėlimo į Šiaulius. Gardino gubernijoje buvo trys gimnazijos, o Kauno gubernijoje tik viena – Kaune, perkelta iš Kražių. Pareiškime nurodoma, kad Žemaitijos dvarininkai siunčia vaikus mokytis į Mintaują, kur jie negauna „rusų dvasios“ išsilavinimo.

Komitetas nurodė tokias priežastis:

Gimnazija Šiauliuose būtina, nes vienintelė, esanti Kaune, negali patenkinti visų. Anksčiau Kauno gubernijoje buvo penkios gimnazijos: Kražiuose, Kolainiuose, Kalvarijoje, Telšiuose, Kėdainiuose. Be to, Kaune labai brangus pragyvenimas.

Šiauliai dar 1795 m. imperatorės Jekaterinos II įsakymu, laikomu miesto rotušėje, nebebuvo asmeninėmis grafų Zubovų valdomis ir perėjo imperatoriškojon žinion su visomis valstybinio miesto teisėmis, koks ir buvo valdant Lenkijos karaliams. Iki to laiko Šiauliai buvo Mintaujos gubernijos miestelis, padovanotas generalfeldceichmeisteriui grafui Zubovui. 1795 m. Šiauliai paskelbti miestu, o pakaitu grafui padovanota Jurbarko seniūnija.

1845 m. rugsėjo 11 d. gautas vyriausybės leidimas Svisločės gimnaziją perkelti i Šiaulius, o bajorų mokyklą – iš Šiaulių į Svisločę (Švietimo ministerijos raštas 1845 m. rugsėjo 15 d. Nr. 8994 Baltarusijos srities švietimo įgaliotiniui).

Dėl statybos medžiagų tartasi su dvarininku Karpiu ir Zaksu, bet jie atsisakė. Statybai reikėjo plytų. 1844 m. pasiūlyta nugriauti dvarininkui Ignui Vitkevičiui priklausiusį apleistą bažnyčios pastatą. Dvarininkijos atstovo grafo Tuluz-Lotreko pavedimu dvarininkų mokyklos prižiūrėtojas Jurkovskis ir dvarininkų bendruomenės sekretorius Moro apžiūrėjo Vitkevičiaus sodyboje Pašiaušėje (23 varstai nuo Šiaulių) apleistą jėzuitų bažnyčią.

1845 m. liepos 21 d. pradėtas statyti dviejų aukštų mūrinis pastatas. 1850 m. rugpjūčio 15 d. statyba baigta. Priėmimo akte nurodyta, kad prie gimnazijos pastato jungiasi du mūriniai šoniniai fligeliai. Apie jokius kitus pastatus akte neužsimenama. Teritorija neaptverta, nebuvo net jokios daržinės sukrauti malkoms. Gimnazijos statybai surinkta 20 212 rb 38 kp, iš valstybės iždo išmokėta 20 319 rb 96 kp. Kadangi statyba kainavo 44 264 rb 7,5 kp, tai trūkstamus 3 659 rb 73,5 kp sumokėjo grafas de Tuluz-Lotrekas, kuriam jie 1854 m. grąžinti iš valstybės iždo.

1850–1851 mokslo metai praėjo besiruošiant perkelti gimnaziją iš Svisločės. Šios gimnazijos direktorius prašė atidėti perkėlimą, kadangi mokytojai su savo gausiomis šeimomis negali Šiauliuose rasti butų, be to, jie labai brangūs. Buvo nutarta iš Svisločės inventoriaus nevežti, palikti bajorų mokyklai, o Šiauliuose gimnazijai palikti iškeliamos bajorų mokyklos inventorių.

Liepos 8 d. iš Svisločės išvyko pirmas transportas – į Šiaulius atgabenta 2 tūkstančiai tomų knygų. Liepos pabaigoje į Šiaulius išvyko gimnazijos direktorius Nikolaj Vasiljevič Častnikov. 7 mokytojų šeimoms išmokėta po pusę metų atlyginimo persikėlimui, o nevedusiems – po 80 rublių.

1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių gimnazija atidaryta. Apie šį įvykį direktorius pranešė Baltarusijos mokslo apygardos generaladjutantui Iljai Gavrilovičiui Bibikovui.

Spalio 1 d. gimnazijoje buvo 297 mokiniai, kurie paskirstyti taip:

Paruošiamoji klasė – 12 mok.
I kl. – 40 mok.
II kl. – 60 mok.
III kl. – 63 mok.
IV kl. – 50 mok.
V kl. – 44 mok.
VI kl. – 24 mok.
VII kl. – 4 mok.

Pirmaisiais mokslo metais gimnazijoje dirbo direktorius N. V. Častnikov, inspektorius N. V. Družinin, pravoslavų šventikas P. A. Možaiskij, katalikų kunigas K. Mažonavičius, rusų kalbos mokytojas V. F. Lebedkin, lotynų kalbos mokytojas N. R. Sakovič, matematikos mokytojai V. O. Kondratovič ir A. P. Gladkij, istorijos mokytojas F. P. Chodzinskij, teisės mokytojas P. D. Kozlovskij, geografijos mokytojas F. O. Ribinskij, vokiečių kalbos mokytojas L. I. Valc, prancūzų kalbos mokytojas B. B. Rei, piešimo ir dailyraščio mokytojas M. I. Prževalskij. Dar dirbo ateinančių mokinių prižiūrėtojai, raštvedys, gydytojas, sargai.

Tai buvo rusiška mokymo įstaiga, atidaryta turtingųjų ir kilmingųjų vaikams. Panaikinus baudžiavą, gimnazijoje vis daugiau atsiranda valstiečių vaikų. Nuo 1871 m. veikė kaip pilna VII klasių klasikinė gimnazija. Visi bendrojo lavinimo dalykai dėstomi rusų kalba. Nepaisant stiprios rusinimo politikos, gimnazijoje brendo tautinio atgimimo idėjos ir daugelis moksleivių, dar gimnazijoje pradėję visuomeninę kultūrinę veiklą, vėliau tapo žinomais Lietuvos žmonėmis.

Iki 1881 m. pastate niekas nepasikeitė. 1881 m. inspektoriaus bute įrengtos klasės, o inspektorius išsikėlė į gimnazijai priklausiusį namą. Greitai gimnazijos patalpos pasidarė ankštos. Įvedus gimnastikos pamokas, prireikė specialios patalpos, nes pamokų vedimas koridoriuose trukdė dirbti. 1893 m. kieme pastatytas medinis pastatas specialiai gimnastikos pamokoms, išstovėjęs iki II pasaulinio karo.

Gerinant sąlygas religiniam auklėjimui, 1897 m. atidaryta cerkvė, įrengta dviejose II aukšto klasėse, fasadinėje pusėje. Cerkvė pavadinta stebukladario Sergijaus Radonežskio vardu. Ikonostasas užsakytas Peterburge ir padarytas vadovaujant žinomam architektui Nabokovui. Gimnazijos kiemas iš trijų pusių apsodintas kaštonų ir klevų alėjomis, o fasado pusėje išgristas akmenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija išblaškyta po Rusiją. Dalis mokinių perkelta į Tulą, dalis – į Voronežą, vėliau – į Tarusą (Kalugos gubernija). 1914 m. Šiauliuose pradeda veikti lietuviška gimnazija. Iš pradžių kūrėsi sunkiai: nebuvo patalpų, trūko mokytojų, vadovėlių ir kt. Nuo 1920 m. gimnazija suvalstybinama ir pavadinama Šiaulių valstybine gimnazija.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu gimnazijoje dirbo žinomi pedagogai: matematikas Jonas Murka, filosofas Jonas Šliūpas, poetai Stasys Anglickis, Petronėlė Orintaitė, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, dailininkai Irinarchas Ananjevas, Teofilis Petraitis, skulptorius Petras Aleksandravičius, literatai Viktoras Katilius, Mečislovas Vasiliauskas, Jonas Trečiokas, Jonas Adomaitis, Jaroslavas Rimkus, , Adolfas Raulinaitis, , Antanas Krausas, Stanislovas Jurevičius, Anatolijus Herlitas ir kiti.

Gimnazijoje veikė klasikinės, realinės ir komercinės klasės. 1928 m., atsiskyrus mergaitėms, gimnazija pavadinama Šiaulių valdžios berniukų gimnazija. Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais susikuria lietuviškos gimnazijos tradicijos, dirba žymūs pedagogai, gimnaziją baigia vėliau žinomi Lietuvos mokslo, meno ir kultūros darbuotojai.

1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą ir hitlerinės okupacijos metais gimnazija egzistuoja gana sunkiai – netenka patalpų, išblaškomi mokytojai ir mokiniai, diktuojamos mokymo bei auklėjimo kryptys ir pan.

Po Antrojo pasaulinio karo gimnazija perorganizuojama į vidurinę ir nuo 1946 m. pavadinama Juliaus Janonio vidurine mokykla. Nuo 1954 m. tampa mišria, o 1965 m. suteikiamas humanitarinis profilis. Pokario metais pagausėja mokinių. Prieš karą mokėsi ne daugiau kaip 600, o pokary, ypač paskutiniais metais, pagausėjo iki 1100 mokinių.

Gimnazijos, o vėliau vidurinės mokyklos auklėtinių ir mokytojų veikla visada buvo ryški ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje.

Svarbiausios datos

1838 m. – Šiaulių apskrities dvarininkai padavė pareiškimą Vilniaus kariniam gubernatoriui, prašydami atidaryti Šiauliuose gimnaziją. Kiekvienas dvarininkas nuo baudžiauninko per 3 metus pažadėjo paaukoti po 30 kap. Šiaulių žydų visuomenė pažadėjo surinkti 30 000 rublių;
1845 m. – Pradėtas statyti gimnazijos pastatas;
1846 m. – Sudarytas miesto centre esančio dvarininko Jakševičiaus žemės sklypo pirkimo gimnazijos statybai už 400 rb. aktas. (Tuo metu tai buvo Gytarių gatvėje, vėliau pavadintoje Sobornaja, dabar – Tilžės.) Surinkta lėšų 19 761 rb 36 kap. Už 4 490 rb. pirkta plytų iš Pašiaušės dvarininko Vitkevičiaus (nugriauta nebaigta statyti bažnyčia);
1850 m. – Baigta gimnazijos statyba. Ji kainavo 44 264 rb. Trūkstamą pinigų sumą padengė grafas Tuluz de Lotrekas, vėliau jam pinigus iš iždo grąžino valstybė;
1851 m. rugpjūčio 20 d. – Įvyko gimnazijos atidarymas. Joje buvo paruošiamoji ir septynios gimnazijos klasės. Mokėsi tik vyrai;
1863 m. – Gimnazijoje mokslas baigtas gegužės 18 d. Antras aukštas užleistas kariuomenei. Rugpjūčio mėnesį vėl prasidėjo darbas;
1865 m. – Gimnazija pertvarkyta į klasikinę. Imtas dėstyti graikų kalbos ir teisės kursas, įvesta uniforma mokiniams;
1870 m. – Pagausėjus mokinių, atidaromos paralelės klasės;
1871 m. – Gimnazija perorganizuojama į pilną klasikinę su dvejų metų kursu VII klasėje;
1873 m. – atidaroma VIII klasė;
1890 m. – Teritorija aptveriama tvora ir apsodinama medžiais;
1894 m. – II aukšte ties fasadu sujungtos dvi klasės ir įrengta cerkvė;
1900 m. – Panaikinama klasikinė gimnazija: nebedėstoma graikų kalba, sumažinama lotynų kalbos pamokų, įvedamas gamtos dėstymas;
1915 m. – Pavasarį gimnazijos patalpas užima carinė kariuomenė ligoninei. Mokslas vyksta Mergaičių gimnazijoje antra pamaina;
1916 – Kaizerinė kariuomenė užima Šiaulius ir gimnazijos pastatą. Privačiuose namuose pradeda veikti lietuviška gimnazija;
1917 m. – Gimnazija uždaroma;
1918 m. – Pradeda veikti „Jėgos“ draugijos išlaikoma gimnazija;
1919 m. rugsėjo 30 d – Bermontininkams užėmus Šiaulius, mokslas gimnazijoje nutrūksta;
1920 m. sausio 1 d. – Prasideda darbas Mergaičių gimnazijos patalpose, nes gimnazijos pastatas po karo remontuojamas;
1922 m. – Prasideda darbas savo patalpose;
1923 m. – Žemesnės klasės lieka mokytis Mergaičių gimnazijos patalpose, o vyresnės mokosi Tilžės gatvėje. Klasės mišrios, gimnazija vadinama Šiaulių valstybine;
1924 m. – Įvykdoma reforma, sudaromos 4 klasių grupės:
- 1. Sustiprinta senųjų kalbų grupė (dėstomos lotynų ir graikų kalbos);
- 2. Sustiprinta naujų jų kalbų grupė (dėstomos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos):
- 3. Sustiprinta realistų grupė (sustiprintai dėstoma matematika);
- 4. Sustiprinta matematikos grupė (dėstoma komercija);
1926 m. rugsėjo 3 d. – Pažymėtas gimnazijos 75 metų jubiliejus;
1928 m. rugsėjo 1 d. – Atsiskiria Berniukų ir Mergaičių gimnazijos. Vadinama Šiaulių valdžios berniukų gimnazija;
1929 m. – Vykdoma reforma, sudaromos 3 klasių grupės:
- 1. Sustiprinta matematikos grupė („m“);
- 2. Komercijos mokslų grupė („k“):
- 3. Lotynistų grupė („1“);
1940 m. – Bolševikams okupavus Lietuvą, sudaromos mišrios klasės;
1941 m. – Išleidžiamos VII ir VIII klasės (pavadintos devintomis);
1941 m. rugsėjo 1 d. – Vokiečių kariuomenei užėmus gimnaziją, mokomasi įvairiuose miesto pastatuose;
1944 m. – Pavasarį, dėl mieste siaučiančios šiltinės epidemijos, gimnazija laikinai uždaroma;
1944 m. – Sovietinei aviacijai bombarduojant, pastatas sugriautas. Darbas prasideda Mokytojų seminarijos patalpose (Aušros al., Zubovų rūmai);
1945 m. – Persikeliama dirbti į pastatą Kražių gatvėje;
1946 m. balandžio 5 d. – Gimnazijai suteikiamas Juliaus Janonio vardas;
1950 m. – Atstatomas pastatas, pagal archit. E. Budreikos projektą pristatomas trečias aukštas. Tais pačiais metais persikeliama dirbti į savo patalpas;
1951 m. – Atšvenčiamas mokyklos 100 metų jubiliejus;
1953 m. – Atidaromos pradinės klasės;
1954 m. – Pradeda veikti mišri vidurinė mokykla;
1963 m. balandžio 5 d. – Švenčiant J. Janonio 67-ąsias gimimo metines prie mokyklos pastato pritvirtinama paminklinė lenta, kieme pastatomas paminklinis akmuo;
1965 m. – Mokyklai suteikiamas humanitarinis profilis (nuo IX kl. vienai paralelei klasei padidinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, pradedama dėstyti lotynų kalba);
1971 m. balandžio 5 d. – Švenčiamas mokyklos 120 m. ir J. Janonio 75 m. gimimo jubiliejus. Direktoriaus pareigas pradeda eiti Aldona Stulpinienė – (pirmoji moteris mokyklos istorijoje);
1973 m. birželio 21 d. – Padedamas pirmasis pamatų blokas mokyklos priestatui;
1974 m. rugsėjo 2 d. – Atidaromas mokyklos priestatas (16 klasių, dirbtuvės, valgykla, sporto salė);
1975 m. balandžio 5 d. – Atidengiama J. Janonio paminklinė skulptūra (architektas – skulptorius R. Kazlauskas);
1976 m. gruodžio 29 d. – Senasis mokyklos pastatas iškraustomas kapitaliniam remontui. Nuo 1977 m. sausio 10 d. pradedama dirbti priestate dviem pamainomis. Vienerius metus pradinės klasės dirba III vidurinėje mokykloje;
1980 m. vasario 19 d. – Po kapitalinio remonto (gadinimo) atiduodamas senasis pastatas. Pradedama dirbti viena pamaina. Specialiai skirtoje patalpoje atidaromas mokyklos muziejus (įkurtas 1970 m.);
1980 m. rugsėjo 1 d. – Nuo I klasės įvedamas rusų kalbos dėstymas. Nuo IV kl. dėstoma anglų kalba;
1984 m. rugsėjo 1 d. – Paskelbus mokyklų reformą, atidaroma nulinė (paruošiamoji) klasė. Pradedami mokyti šešiamečiai;
1987 m. rugsėjo 1 d. – Paruošiamoji klasė pavadinama pirmąja, todėl keičiasi klasių numeracija. Visos klasės per vieną peršoka. Mokykla tampa dvylikamete. Muziejui suteikiamas Liaudies muziejaus vardas;
1988 m. rugsėjo 1 d. – Pradeda veikti humanitarinė aštunta klasė;
1989 m. vasario 16 d. – Pirmą kartą po daugelio metų paminėta Vasario 16-oji. Šventei atkuriama senoji gimnazijos vėliava „Res non verba“ (Darbais, o ne žodžiais);
1989 m. rugsėjo 1 d. – Klasėse sumažinamas mokinių skaičius, padaugėja klasių, pradedama dirbti dviem pamainomis. Panaikinamas karinis parengimas;
1990 m. birželio 17 d. – 139 laidos abiturientai po 50 metų vėl gauna lietuviškus brandos atestatus;
1996 m. suteikiamas gimnazijos statusas, pavadinama Juliaus Janonio gimnazija.

Direktoriai

1. 1851–1853 m. Častnikov Nikolaj Vasiljevič
2. 1853–1859 m. Vedenskij Aleksandr Osipovič
3. 1859–1864 m. Maksimov Efim Vasiljevič
4. 1865–1872 m. Fursov Matvej Vasiljevič
5. 1872–1881 m. Iziumov Michail Makarjevič
6. 1881–1884 m. Beržanskij Michail Aleksejevič
7. 1884–1888 m. Šolkovič Osip Vukolovič
8. 1889 m. Jachontov Pavel Ivanovič
9. 1889–1895 m. Svirelin Ivan Vladimirovič
10. 1895–1900 m. Rubcov Aleksandr Ivanovič
11. 1900–1905 m. Jakušev Pavel Gavrilovič
12. 1905–1913 m. Jelenevskij
13. 1913–1914 m. Dorofejev
14. 1914–1915 m. Sacharov
15. 1916–1918 m. Jonas Galdikas
16. 1918–1922 m. Antanas Klupšas
17. 1922–1929 m. Vaclovas Šliageris
18. 1929–1932 m. Kazys Arminas
19. 1932–1939 m. Jonas Kartanas
20. 1939–1940 m. Antanas Kučinskas
21. 1940–1941 m. P. Gaurys
22. 1941–1944 m. Jonas Ambraziejus
23. 1944–1945 m. Mykolas Bartaševičius
24. 1945–1947 m. Mykolas Stulgys
25. 1947 m. Jonas Ramanauskas
26. 1947–1954 m. Jonas Vencius
27. 1954–1955, 1956–1957 m. Mykolas Kondratas
28. 1955–1956 m. Julijonas Špokevičius
29. 1957–1962 m. Jonas Petrauskas
30. 1962–1965 m. Albertas Pučkus
31. 1965–1971 m. Vladas Kazlauskas
32. 1971–1988 m. Aldona Stulpinienė
33. 1988–2021 m. Rimas Budraitis
34. Nuo 2022 m. Saulius Vaivada[[1]]

Mokiniai

Iš mokinių skaičiaus galima spręsti, kad Šiauliuose gimnazijos reikėjo – kasmet jų daugėjo. 1860 m. jau mokėsi 446 mokiniai. Daugiausia mokinių buvo 1861 m. – 571. Nuo tų metų mokinių skaičius ėmė mažėti. Tam turėjo reikšmės 1863 m. sukilimas. Daug mokinių dalyvavo sukilime, todėl 1863 m. liko tik 202 mokiniai. Mokinių padaugėjo nuo 1871 m., kai mokėsi apie 300–400 mokinių.

1868 m. sugriežtintos priėmimo sąlygos – imta daugiau žiūrėti stojančiųjų amžiaus. 1861 m. kovo mėnesį Pedagogų taryba svarstė priimamų mokinių amžiaus klausimą. Pasitaikydavo, kad I klasėje būdavo mokinių 18 ir net 20 metų amžiaus, o IV klasėje net 27–29 metų. Su tokiais vyrais labai sunku buvo susitvarkyti, todėl ir kreiptasi į Švietimo ministeriją apriboti stojančių amžių.

Dauguma mokinių sudarė dvarininkų ir valdininkų vaikai – apie 64 %. Valstiečių vaikų mokėsi apie 21 %, miestiečių vaikų – 13 %. 2 % sudarė dvasininkų ir kitokių visuomeninių grupių vaikai. Atidarius gimnaziją, valstiečių vaikų buvo apie 7 %, o 1863 m. jų buvo jau 36 %. Panaikinus baudžiavą, valstiečių vaikams susidarė sąlygos mokytis. 1887 m. Švietimo ministerija nurodė valstiečių vaikų priėmimą mažinti.

Gimnazijoje gausėjo pravoslavų tikėjimo vaikų (nuo 1 % iki 23 %). Katalikų tikėjimo visą laiką mokėsi daugiausia (apie 30 %). Liuteronių tikėjimo mokinių buvo apie 3–4 %, žydų (pirmą dešimtmetį) – 2 %, vėliau – iki 19 %.

1863 m. gimnaziją baigė 5 mokiniai, 1864 m. – 6, 1865 m. – 4, 1866 m. – 2. Vėliau baigusiųjų buvo daugiau.

Žymiausi mokiniai

(kada baigė, arba nutraukė mokslą)

1857 m. – Henrikas Bukauskis – 1863 m. sukilimo dalyvis, antikvaras Švedijoje
m. - Stanislovas Goesas – visuomenės veikėjas, švietėjas, dvarininkas
- Jonas Koncevičius – aušrininkas ir varpininkas
- Vladislovas Dembskis – kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, JAV lietuvių spaudos veikėjas
1861 m. – – Šiaulių burmistras
1862 m. – Gasparas Cirtautas – Žemaičių vyskupas
1863 m. – Juozas Miliauskas-Miglovara – rašytojas
1864 m. – Jonas Balvočius – kunigas, prozininkas, vertėjas
1865 m. – Stanislovas Raila – advokatas, „Aušros“ bendradarbis
1870 m. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis – dramaturgas, režisierius
- Mykolas Oginskis – visuomenės veikėjas
- (aukso medaliu) Petras Vileišis – inžinierius, laikraščio „Vilniaus žinios“ steigėjas
1871 m. – Aleksandras Babianskis – teisininkas, generolas, publicistas, visuomenės veikėjas
1873 m. – Mikalojus Katkus – „Balanos gadynė“ autorius
1876 m. – Jonas Bielskis – knygnešys, Liepojos uosto inspektorius
- (nebaigė) – Liudvikas Janavičius – politinis veikėjas
1880 m. – Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) – kunigas, poetas
1881 m. – Jonas Spudulis – aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas
- Vladimiras Zubovas – knygnešių globėjas
- (aukso medaliu) Mykolas Cimkauskas – advokatas
1882 m. – Liudvikas Beržanskis – lietuvybės platintojas
1883 m. – Jonas Beržanskis – slaptos bibliotekos organizatorius, „Aušros“ platintojas
1884 m. – Andrius Domaševičius, gydytojas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Mykolas Kuprevičius – tautosakininkas, kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus tėvas
1887 m. – Alfonsas Moravskis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
1889 m. – Vaclovas Bielskis – politinis veikėjas
1890 m. (sidabro medaliu) Vincas Čepinskis – mokslininkas, Lietuvos universiteto kūrėjas
- Stasys Lukauskis – advokatas, varpininkas
1891 m. – Jonas Vileišis – teisininkas, Nepriklausomybės akto signataras, Kauno burmistras
- Antanas Povylius – kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, kooperatininkas
1892 m. – Antanas Alekna – kunigas, publicistas, vertėjas
1893 m. – Augustinas Janulaitis (pašalintas) – teisininkas, knygnešys, politinis veikėjas
- Alfonsas Petrulis (nebaigė) – kunigas, Nepriklausomybės akto signataras
- Marcelinas Šikšnys – pedagogas, dramaturgas
1894 m. – Jonas Baronas – „Rusų-lietuvių kalbų žodyno“ autorius
- Povilas Višinskis – gydytojas, visuomenės veikėjas
1895 m. – Vladas Sirutavičius – inžinierius, politinis veikėjas
- Jonas Jaks-Tyris – matematikas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas
1896 m. – Jeronimas Ralys – Homero „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjas
- Vytautas Mošinskis – inžinierius, mokslininkas, profesorius;
1898 m. – Bronislovas Cirtautas – teisininkas, Steigiamojo Seimo narys
- Steponas Kairys (1897 m. buvo pašalintas) – inžinierius, profesorius, politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras
1899 m. – Konstantinas Šakenis – švietimo darbuotojas, ministras
- Antanas Gravrogkas – inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas
1900 m. – Vaclovas Šliageris – gimnazijos direktorius (1922–1929 m.)
- (sidabro medaliu) – Jurgis Čiurlys – inžinierius, mokslininkas;
- Stasys Lukauskis – advokatas, socialistas – revoliucionierius, spaudos platintojas
- Vilis Rīdzenieks – latvių fotografas
1901 m. – Mykolas Biržiška – mokslininkas, profesorius, politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras
1902 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas – pedagogas, psichologas
1903 m. – Vaclovas Biržiška – bibliografas, „Aleksandryno“ sudarytojas, profesorius
1904 m. – Viktoras Biržiška – inžinierius, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius
- – klasikinės filologijos profesorius
- Klemensas Skabeika – žemės ūkio vadovėlių autorius
1905 m. – Vladimiras Zubovas – agrotechnikas
- Stasys Šalkauskis – filosofas
1906 m. – Kazys Šalkauskis – profesorius
1907 m. – Povilas Karazija – bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas
- Jaroslavas Rimkus – gimnazijos mokytojas
1908 m. – Juozas Orlauskis – Šiaulių burmistras, Mokytojų seminarijos direktorius
- Liudvikas Abromavičius – Telšių miesto burmistras
1909 m. – Rapolas Skipitis – advokatas, vidaus reikalų ministras
1911 m. – Tadas Petkevičius – profesorius
1912 m. – Mečys Markauskas, teisininkas, I ir II Seimų narys
1913 m. – Jan Janowicz, gydytojas, chirurgas, urologas, visuomenės veikėjas
1914 m. – Vladas Rekašius (suimtas ir ištremtas) – poetas:
- Juozas Bertulis – pedagogas, kompozitorius
1915 m. – Julius Janonis (pasitraukė į Voronežą) – poetas:
- Stasys Brašiškis – fizikas, istorikas, bibliografas
- Viktoras Cimkauskas – advokatas, bibliofilas
1918 m. – Juozas Kumpis – lakūnas, žuvo kovose su lenkais
- 1920 m. – Aleksandras Mačiūnas – inžinierius elektrotechnikas, visuomenės veikėjas
1921 m. – Jonas Avižonis – inžinierius
- Jonas Januškis – ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas
- Algirdas Šalkauskis – inžinierius architektas
1923 m. – Vytautas Alantas – rašytojas, žurnalistas
- Juozas Paukštelis – rašytojas
1924 m. – Juozas Grušas – dramaturgas
1925 m. – Kazys Daukšas – chemikas, profesorius
- Marijona Čilvinaitė – etnografė
- Vladas Niunka – akademikas
1926 m. – Stasys Ušinskas – dailininkas vitražistas, profesorius
- – dailininkas keramikas, profesorius
1927 m. – Stasys Būdavas (nebaigė) – rašytojas
1928 m. – Albinas Briedis – žurnalistas, redaktorius
- Vincas Vaitekūnas – „Aušros“ muziejaus direktorius
- Vladimiras Zubovas – architektas
- Benediktas Babrauskas – rašytojas, poetas, kritikas
- Kostas Korsakas (pašalintas) – literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas
1929 m. – Telesforas Šiurkus – chirurgas, profesorius
- Juozas Monkus-Monkevičius – aktorius
- Jonas Noreika – Generolas Vėtra
1930 m. – Valerijonas Knyva – vertėjas, spaudos darbuotojas
- Kazys Daugėla – JAV fotografas
1932 m. – Liudas Dapšys – aktorius
- Vilius Variakojis – tenisininkas, mokytojas
1936 m. – Stasys Paberžis – sporto veikėjas
- Aleksas Mrozinskas – pianistas
- Simonas Ramunis – architektas
- Icikas Zaksas – filosofas, profesorius
1937 m. – Eduardas Budreika – architektas, profesorius;
1939 m. – – Kauno politechnikos inst
ituto dekanas
1940 m. – Vytautas Jonas Nainys – medicinos daktaras, antropologas
- Stasys Bistrickas – žurnalistas
- Jurgis Fledžinskas – smuikininkas, „Lietuvos“ kvarteto dalyvis, tarptautinių konkursų laureatas
1941 m. – Vanda Kavaliauskienė-Jurevičiūtė – kačių muziejaus Šiauliuose įkūrėja
- Jokūbas Minkevičius – filosofas
- Anatolijus Rasteika – architektas
- Olegas Truchanas – keliautojas, etnografas, gamtosaugininkas, fotografas
1944 m. – Julius Juzeliūnas (eksternu) – kompozitorius, vargonininkas
- Vytautas Misevičius – rašytojas
- Laimonas Noreika (nebaigė) – aktorius
1946 m. – Saulius Sondeckis – dirigentas
, profesorius
1948 m. – Albertas Laurinčiukas – žurnalistas, J. Janonio mokyklos mokytojas
1949 m. – Vytautas Čekanauskas – architektas
- Vytautas Laurušas – kompozitorius
- – geografas
- Vytenis Rimkus (nebaigė) – menotyrininkas, profesorius
1950 m. – Albinas Jovaišas – filologas
- Ignas Laurušas – architektas
- Dainius Trinkūnas – pianistas
1951 m. – (aukso medaliu) – technikos daktaras
- Tomas Sakalauskas – žurnalistas
- Domas Šniukas (aukso medaliu) – žurnalistas
1954 m. – Steponas Lukoševičius – kraštotyrininkas, konstruktorius
- Česlovas Norvaiša – pramoginių šokių šokėjas, choreografas
1955 m. – Gytis Trinkūnas – pianistas
1956 m. – Henrikas Tamulis – Kauno meras
1957 m. – Skirmantas Valiulis – žurnalistas, menotyrininkas
1958 m. – Naubertas Jasinskas – aktorius
1959 m. – Gintas Žilys – Klaipėdos teatro vadovas
1961 m. – Vaclovas Vingras – inžinierius, visuomenės veikėjas
- – vitražistas
1964 m. – Vincas Laurutis – Šiaulių universiteto rektorius
1966 m. – Regina Steponavičiūtė – teatro režisierė
1967 m. – Edmundas Vaitekūnas – teisininkas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas
Rimantas Bašys – verslininkas, Seimo narys
1971 m. – Virgis Stakėnas – dainininkas
1977 m. – Mykolas Dromantas – Šiaurės Lietuvos kolegijos direktorius
1979 m. – Šarūnas Birutis – Europos Parlamento narys
1981 m. – Valdis Vižinis – humoristinių TV laidų aktorius

Literatūra

Špakovskij K. Istoričeskaja zapiska o Šavelskoj mužskoj gimnaziji, 1901.
Jonas Krivickas. Res non verba. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija (1851–1991). – Kaunas: Šviesa, 1991.
Jonas Krivickas. Šiaulių Juliaus Janonio vidurinės mokyklos istorija (1991–1996). – Šiauliai: Saulės delta, 1996.
Žymesni mokytojai ir mokiniai, enciklopedinis žinynas. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.
Mokykla mano akimis: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokytojų ir mokinių kūryba (sud. Daiva Gedminienė, Daiva Norvaišaitė, Daiva Leliukienė). – Šiauliai: Ekspresyvus kontaktas, 2008. – 48 p.: iliustr. –
Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka – pirmoji valstybinė biblioteka mieste: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos bibliotekai – 160 metų (sud. Birutė Grigienė, Jonas Nekrašius). – Šiauliai: Titnagas: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, 2011. – 12 p. – .
Šiaulių berniukų gimnazija: XIX a. II p. – XX a. I p.: fotografijų albumas. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, 2018.

Nuorodos

Gimnazijos svetainė

https://www.skrastas.lt/aktualijos/mokyklu-direktorius-visockas-skiria-ir-atleidzia-tyliai

[1] ttps://www.skrastas.lt/aktualijos/mokyklu-direktorius-visockas-skiria-ir-atleidzia-tyliai