Šiltinė

Šiltinė, seniau vadinta tifu – infekcinių ligų grupė, apimanti epideminę šiltinę (platina utėlės), šiltinę (platina tam tikri ) ir endeminę šiltinę (platina blusos). Dažni simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas ir bėrimas. Paprastai pasireiškia praėjus vienai ar dviem savaitėms po kontakto.

Ligas sukelia tam tikros bakterijos. Epideminę šiltinę sukelia kūno utėlių platinama Rickettsia prowazekii, cucugamuši šiltinę sukelia Orientia tsutsugamushi , kuriuos platina tam tikri arachnidai, o endeminę šiltinę sukelia Rickettsia typhi , kurią platina blusos.

Yra sukurtos vakcinos, tačiau jų nėra prekyboje. Prevencija vykdoma siekiant mažinti kontakto su ligą platinančių organizmų kontakto galimybę. Gydoma antibiotiku . Epideminė šiltinė paprastai pasireiškia protrūkių metu, esant blogoms sanitarinėms sąlygoms ir esant daug žmonių. Dėl pagerėjusių sanitarinių sąlygų kyla retai. Cucumuši šiltinė pasireiškia Pietryčių Azijoje, Japonijoje ir Šiaurės Australijoje . Pelių šiltinė pasireiškia tropinėse ir subtropinėse pasaulio vietose.

Šiltinė, arba tifas, buvo aprašyta vėliausiai nuo 1528 m. Tifo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio tûphos (τῦφος), reiškiančio 'miglą' arba 'dūmas', iš ko kildinama ir kita reikšmė, 'kliedesys', taip nusakant užsikrėtusiųjų psichikos būklę. Šiltinė ir vidurių šiltinė yra skirtingos ligos, kurias sukelia įvairių tipų bakterijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2010 m. mirtingumas nuo šiltinės buvo maždaug vienas 5 000 000 žmonių per metus.

Šiandien išlikusios vos kelios epideminės šiltinės zonos. Skaičiuojant nuo XX a. pab., atvejų užfiksuota Burundyje, Ruandoje, Etiopijoje, Alžyre ir kai kuriose Pietų ir Centrinės Amerikos srityse.

Tačiau dar XIX a. šiltinės protrūkiai nebuvo reti. Napoleonui traukiantis iš Maskvos 1812 m., nuo šiltinės mirė daugiau prancūzų karių, nei mūšiuose su carinės Rusijos kariais.

Šaltiniai

1. „Typhus Fevers“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.„Typhus Fevers“. www.cdc.gov. 2017 m. kovo 7 d. 2017-03-26
2. „Information for Health Care Providers“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.„Information for Health Care Providers“. www.cdc.gov. 2017 m. kovo 7 d. 2017-03-26. Tikrinta 2017-03-26
3. „Epidemic Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-27.
4. „Scrub Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
5. „Murine Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
6. „WHO | Typhus“. www.who.int. 1997 m. gegužės mėn. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
7. Mandell, Douglas, and Bennett's Principles and Practice of Infectious Diseases E-Book. Elsevier Health Sciences. 2014. ISBN .
8. Bacterial Infections of Humans: Epidemiology and Control. Springer. 2013. ISBN .
9. WHO Statistical Information System (WHOSIS) 2010-02-21 iš Wayback Machine projekto.
10. Raoult D, Roux V, Ndihokubwayo JB, Bise G, Baudon D, Marte G, Birtles R (1997). „Jail fever (epidemic typhus) outbreak in Burundi“. Emerging Infectious Diseases. 3 (3): 357–60. doi:10.3201/eid0303.970313. PMC 2627627. PMID 9284381.
11. Mokrani K, Fournier PE, Dalichaouche M, Tebbal S, Aouati A, Raoult D (2004 m. rugpjūčio mėn.). „Reemerging threat of epidemic typhus in Algeria“. Journal of Clinical Microbiology. 42 (8): 3898–900. doi:10.1128/jcm.42.8.3898-3900.2004. PMC 497610. PMID 15297561.
12. „Epidemic typhus risk in Rwandan refugee camps“. Relevé Épidémiologique Hebdomadaire. 69 (34): 259. August 1994. PMID 7947074.
13. Perine PL, Chandler BP, Krause DK, McCardle P, Awoke S, Habte-Gabr E, et al. (1992 m. gegužės mėn.). „A clinico-epidemiological study of epidemic typhus in Africa“. Clinical Infectious Diseases. 14 (5): 1149–58. doi:10.1093/clinids/14.5.1149. PMID 1600020.
14. The Historical Impact of Epidemic Typhus 2009-11-06 iš Wayback Machine projekto.. Joseph M. Conlon.