Antrasis Seimas

Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą. Dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.

Antrojo Lietuvos Respublikos Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d. Pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis, Lietuvos stačiatikių metropolitas tėvas , Lietuvos vyriausiasis rabinas Šapiro (Avraham Duber Kahana Shapiro), už jų – Kaune akredituoti užsienio diplomatai. Salės pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis, Zigmas Toliušis, Rapolas Skipitis, Kazys Grinius ir kt.

Teisinis pagrindas

Antrasis Seimas buvo renkamas 1923 m. gegužės 12 – 13 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga gavo 14, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Lietuvos darbo federacija – 12, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 16, Lietuvos socialdemokratų partija – 8, žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1 vietas.Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.

Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomis

Antrojo Seimo sudėtis pagal priklausymą frakcijoms

Valstiečių liaudininkų frakcija

1. Ladas Natkevičius (vėliau – )
2. Kazys Grinius
3. Konstantinas Kregždė
4. Vincas Kvieska
5. Ignas Lapinskas
6. Pranas Radzevičius (vėliau – )
7. Aleksandras Tornau (vėliau – Kazimieras Ralys)
8. Rapolas Skipitis
9. Mykolas Sleževičius
10. Jonas Staugaitis
11. Antanas Sugintas
12. Zigmas Toliušis
13. (vėliau – )
14. Balys Žygelis

Krikščionių demokratų frakcija

1. Leonas Bistras
2. Magdalena Galdikienė
3. Emilija Gvildienė
4. Juozas Eretas (vėliau – )
5. Mykolas Krupavičius
6. (vėliau – )
7. Kazys Oleka
8. Sikstas Riauka
9. Zigmas Starkus
10. Jonas Steponavičius
11. Antanas Šmulkštys
12. Antanas Tumėnas (vėliau – , dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
13. (vėliau – Antanas Tylenis)

Ūkininkų sąjungos frakcija

1. (vėliau – Jonas Diržys)
2. Eliziejus Draugelis
3. Juozas Jaras
4. Kazimieras Jokantas
5. Petras Josiukas
6. Liudas Laikūnas
7. Feliksas Mikšys
8. Vytautas Petrulis
9. Vincas Karoblis (vėliau – )
10. Juozas Skyrius
11. Justinas Staugaitis
12. Stasys Šilingas
13. Juozas Vailokaitis

Darbo federacijos frakcija

1. Kazys Ambrozaitis
2. Tadas Aleliūnas
3. Viktoras Beržinskas
4. Petras Jočys
5. Antanas Staugaitis (vėliau – )
6. Andrius Kardišauskas
7. Pulgis Lumbis
8. Pranas Viktoras Raulinaitis
9. Jonas Valaitis

Socialdemokratų frakcija

1. Kipras Bielinis
2. Jurgis Daukšys
3. Vincas Galinis
4. Steponas Kairys
5. Mečius Markauskas (vėliau – )
6. Jonas Markelis
7. Jeronimas Plečkaitis
8. Liūda Purėnienė

Žydų frakcija

1. Simonas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
2. Ozeris Finkelšteinas
3. Levas Garfunkelis
4. Volfas Sulimas (vėliau – Izaokas Rafaelis Golcbergas)
5. Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
6. Jokūbas Robinzonas
7. Joselis Roginskis

Lenkų frakcija

1. Viktoras Budzinskis
2. Boleslovas Liutikas
3. Kazys Volkovickis

Vokiečių atstovai

(frakcijos nesudarė)

1. Rudolfas Kinderis
2. Augustas Rogalis

Rusų atstovai

(frakcijos nesudarė)

1. Aleksandras Timinskis
2. Jevtichijus Jerinas

Seimo veikla

Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo pernelyg margas, nepajėgė konstruktyviai dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.

Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.

Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta .

1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.

Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.

Šaltiniai

1. Seimas Lietuvos Respublikoje (1920-1940 m.)
2. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=16274&p_k=1
3. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35545&p_k=1&p_t=158731

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas)
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020-2024