Magdalena Draugelytė GaldikienėGimė 1891 m rugsėjo 26 d Bardauskai Gižų valsčiusMirė 1979 m gegužės 22 d 87 metai Putnam

Magdalena Draugelytė Galdikienė

Gimė	1891 m. rugsėjo 26 d. Bardauskai, Gižų valsčius
Mirė	1979 m. gegužės 22 d. (87 metai) Putname, JAV
Tėvas	Petras Draugelis
Sutuoktinis (-ė)	Adomas Galdikas

Veikla	pedagogė, visuomenės veikėja.
Partija	Lietuvos krikščionių demokratų partija

Alma mater	Peterburgo Aukštieji pedagoginiai kursai

Magdalena Draugelytė Galdikienė (1891 m. rugsėjo 26 d. Bardauskuose, Gižų valsčius – 1979 m. gegužės 22 d. Putname, JAV) – pedagogė, visuomenės veikėja.

Biografija

Gimė Bardauskų kaime prie Gižų, mokytojo Petro Draugelio šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė).

Dar besimokydama ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti Lietuvių katalikių moterų draugijos Marijampolės skyrių. 1910 m. baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. 1912 m. įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus Peterburge. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų ateitininkų kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė 1915 m. ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. 1917 m. Odesoje ištekėjo už dailininko Adomo Galdiko ir kartu su juo 1918 m. grįžo į Lietuvą.

Kaune prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Nuo 1919 m. tik su trumpomis pertraukomis vadovavo Lietuvių Katalikių moterų draugijai, tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat 1940 m., šios organizacijos likvidavimo. 1919 m. Kauno miesto tarybos narė.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovė, išrinkta II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovė. Antrojo Seimo sekretorė, 1926 m. išrinkta Trečiojo seimo vicepirmininke.

1922 m. jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva pakeistas civilinis kodeksas, beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Magdalenos Galdikienės pastangomis 1929 m. kovo 24 d. buvo sušauktas įvairių moterų organizacijų bei spaudos atstovų susirinkimas. Susirinkime buvo nutarta įvesti Motinos dieną Lietuvoje.

Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo 1923 m. iki 1936 m. buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos ir gimnazijos direktorė. Pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė – nuo 1921 m. (su pertraukomis) redagavo „Moterį“ (1921–1940), tuo metu vienintelį laikraštį, specialiai skirtą moterims, nors pati gana retai rašė spaudoje.

1941–1944 m. Taikomosios dailės instituto ir aukštesniosios technikos mokyklos Kaune vyr. mokytoja. 1944 m. TSRS kariuomenės daliniams artėjant prie Lietuvos, su vyru pasitraukė į Vokietiją, vėliau Šveicariją, Prancūziją. 1951 m. įkūrė Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungą, tapo jos pirmininkė. 1952 m. atvyko į JAV, apsigyveno Niujorke, kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą.

1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metį, kartu su kitais 6 emigracijoje gyvenusiais buvusiais Steigiamojo Seimo nariais: E. Draugeliu, M. Krupavičiumi, A. Milčiumi, J. Pakalka, J. Pronckumi, K. Škirpa pasirašė kreipimąsi pasaulio Parlamentų, Senatų nariams ir kitoms demokratinėms šalių institucijoms dėl Lietuvos okupacijos.

Gyvendama emigracijoje ji išlaikė šeimą, kad A. Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties 1973 m. persikraustė į Puntamą, kur 1979 m. gegužės 22 d. mirė.

Literatūra

Ona Gaigalaitė Beleckienė, „Neužmirštami metai“, 2004, Kaunas.
„Moteris“, 1935, nr.3. Visas numeris skirtas Magdalenos Galdikienės garbei.
Anelė Butkuvienė, „Garsios Lietuvos moterys“, Baltos lankos, 2007.
Charlotte Willard, Adomas Galdikas: A Color Odyssey, October House, 1973.
Monika Liulevičienė, „Magdalena Draugelytė-Galdikienė – visuomenininkė“, Tėvynės sargas, 1977.
Anelė Butkuvienė, „Tiesos, meilės, meno vardan“, Šeimininkė, 2001 m. spalio 3 d., nr. 40.
Danutė Vailionytė, „Nenuilstanti Lietuvos pilietinės visuomenės kūrėja“, XXI amžius, 2001 m. balandžio 25 d., nr. 31.
Lietuvių enciklopedija, V–VI t., 1955, Bostonas.
Galdikienė-Draugelytė Magdalena, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 20.
Veilentienė A., Galdikienė Magdalena, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 145–147.
Veilentienė A., Galdikienė Magdalena, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 256–260.

Šaltiniai

Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

[1] Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas