Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Šis straipsnis apie Ukrainos miestą. Apie kaimą Trakų rajone skaitykite straipsnyje Odesa (Trakai).
Odesa – miestas prie Juodosios jūros Ukrainos pietvakariuose, didžiausias šalies uostas.Srities administracinis centras. Iki 1795 m. vadintas Chadžibėjumi (ukr. Хаджибей).
| Odesa ukr. Одеса | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: () ------ vasaros: () | |
| Valstybė |  Ukraina |
| Sritis |  Odesos sritis |
| Įkūrimo data | 1415 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1794 m. |
| Meras | Едуард Гурвіц |
| Gyventojų | 1 015 826 |
| Plotas | 236,9 km² |
| Tankumas | 4 288 žm./km² |
| Pašto kodas | 65000—65480 |
| Tel. kodas | +380 48 |
| Tinklalapis | [2] |
 Vikiteka | Odesa |
| Kirčiavimas | Odesà |
 UNESCO | (angl.) (pranc.): 1703 |
Odesa trečias pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas. 2023 m. jos istorinis centras įtrauktas į pavojuje esančių pasaulio paveldo paminklų sąrašą.
Istorija
Nors dabartinio miesto vietoje gyventa nuo senų laikų – antikinės graikų civilizacijos metu Odesos apylinkėse pastatytas žymus Olbijos miestas, tačiau dabartinio miesto istorija prasidėjo XIV a., totoriams įkūrus Chadžibėjų (Hacıbey). XV a. keletą dešimtmečių priklausė LDK, o 1764 m. jis atiteko Osmanų imperijai. 1789 m. Chadžibėjų šturmavo rusai ir 1791 m. jį užvaldė. 1792–1793 m. jie čia pastatė naują tvirtovę, o 1794 m. įkūrė karinę jūrų bazę; tais pat metais Rusija suteikė miesto statusą, o po metų pervadino uostą Odesa. Tuomet buvo manyta, kad maždaug šiose vietose buvo įsikūrusi senovės graikų kolonija Odesas (gr. Ὀδησσός), kuri (kaip vėliau paaiškėjo) iš tikrųjų buvo dabartinio Bulgarijos miesto Varnos vietoje.
XIX a. Odesa sparčiai augo, ypač po 1866 m., įrengus geležinkelio mazgą. Tuomet Odesa tapo trečiuoju pagal dydį miestu Rusijos imperijoje ir antruoju uostu, pro kurį daugiausia buvo eksportuojami grūdai. Sparčiai augo gyventojų skaičius: 1876 m. buvo 185 tūkst., 1884 m. – 225 tūkst., o 1900 m. – 450 tūkst. gyventojų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo ketvirtas pagal dydį carinėje Rusijoje (po Peterburgo, Maskvos ir Varšuvos).
Miestas buvo vienas pagrindinių 1905 m. Rusijos revoliucijos bastionų (pavyzdys – maištas „Potiomkino“ laive). 1941 m. miestą okupavo ir aneksavo Rumunija. Odesa buvo smarkiai sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, kadangi joje vyko kovos tarp sovietinės ir vokiečių-rumunų armijos.
2023 m. sausio 25 d. istorinis Odesos centras buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą Odesos centras buvo įtrauktas ir į pavojuje esančių paveldo objektų sąrašą.
Geografija
Miestas išsidėstęs ant Juodosios jūros Odesos įlankos kranto. Didžioji miesto dalis, taip pat ir istorinis centras, išsidėstę lygumoje, esančioje maždaug 50 metrų virš jūros lygio. Odesos plotas – 163 km², gyventojų tankumas – 6139 žm./km². Geriamojo vandens miesto teritorijoje beveik nėra, todėl jis tiekiamas vamzdžiais iš Dniestro upės.
Ekonomika
Vienas didžiausių Ukrainos pramonės centrų. Odesoje veikia naftos perdirbimo, juodosios ir spalvotosios metalurgijos, mašinų, juvelyrinių dirbinių, chemijos, statybinių medžiagų, poligrafijos, popieriaus, stiklo, tekstilės, maisto pramonės įmonės. Atliekamas laivų remontas.
Susisiekimas
Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, turintis gerai išvystytą geležinkelio mazgą. Nuo 2003 m. į Lietuvą reguliariai kursuoja šaudyklinis konteinerių traukinys „Vikingas“. Tarptautinis oro uostas. Svarbus kelių mazgas – M05 (Kijevas – Odesa) sutampantis su tarptautiniu E95 (Sankt-Peterburgas – Merzifonas) taip pat (Odesa – (toliau į Rumuniją)). Veikia jūrų keltai į Stambulą, Varną, Haifą.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, palyginti sausas. Saulėtų dienų skaičius metuose viršija 290.
Vidutinė metų temperatūra 10,3 °C, per metus iškrenta apie 440 mm kritulių. Žiemos švelnios, vasaros karštos.
 Odesos klimatas  | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 15,1 (2005) | 18,6 (1990) | 24,1 (1947) | 28,5 (1909) | 33,2 (2007) | 35,6 (1963) | 39,3 (2007) | 36,8 (1998) | 32,4 (1929) | 30,5 (1928) | 26,0 (1926) | 16,3 (2008) | 39,3 (2007) |
| Vid. aukščiausia °C | 1,6 | 2,4 | 6,1 | 12,8 | 19,0 | 23,6 | 26,0 | 25,7 | 20,9 | 14,7 | 8,4 | 4,0 | 13,8 |
| Vid. temperatūra °C | −1,1 | −0,5 | 2,9 | 9,2 | 15,2 | 19,6 | 21,7 | 21,4 | 16,8 | 11,2 | 5,6 | 1,4 | 10,3 |
| Vid. žemiausia °C | −3,6 | −3,1 | 0,4 | 6,2 | 11,7 | 15,6 | 17,4 | 17,2 | 13,1 | 8,1 | 3,0 | −1,0 | 7,1 |
| Žemiausia °C | −26,2 (1940) | −28,0 (1929) | −16,0 (1929) | −5,9 (1923) | 0,3 (1965) | 5,2 (1913) | 7,5 (1908) | 7,9 (1922) | −0,8 (1906) | −13,3 (1920) | −14,6 (1920) | −19,6 (1895) | −28,0 (1929) |
| Krituliai mm | 31 | 31 | 31 | 34 | 34 | 49 | 49 | 34 | 37 | 30 | 45 | 45 | 440 |
| Duomenys: Odesos klimatas 2009 01 15 | |||||||||||||
Gyventojai
Tautinė miesto sudėtis
2001 m.,tūkst. žmonių
| Ukrainiečiai | 622,9 | (61,6 %) |
| Rusai | 292,0 | (29,0 %) |
| Bulgarai | 13,3 | (1,3 %) |
| Žydai | 12,4 | (1,2 %) |
| Moldavai | 7,6 | (0,7 %) |
| Baltarusiai | 6,4 | (0,6 %) |
| Armėnai | 4,4 | (0,4 %) |
| Lenkai | 2,1 | (0,2 %) |
| Iš viso | 1010,3 tūkst. |
Duomenys neskaitant
gyvenviečių priklausiančių miestui
Pagal Ukrainos gyventojų surašymą 2001 m. mieste gyveno 1 029 049 pastovių gyventojų. Iš jų 480 341 (47 %) vyrai ir 548 708 moterų (53 %)
Kultūra
Odesa – svarbus kultūros ir švietimo centras (14 aukštųjų mokyklų). Universitetas įkurtas 1865 metais. Daug muziejų (yra ir muziejus-akvariumas), teatrų (žymiausias – operos ir baleto). Odesos priemiesčiuose yra daug sanatorijų, gydyklų ir poilsiaviečių. Mieste gimė rašytojai Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas, pasinaudoję Šoro biografija, Ostapo Benderio personažo sukūrimui.
Sportas
Stipriausi miesto futbolo klubai yra FK Čornomorecʹ Odesa ir SK Odesa (nebeegzistuojantis).
Miestai partneriai
Odesa yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:
Šaltiniai
Nuorodos
|
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris