Rugsėjo 26

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30
2024

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 270-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Vilniaus įkūrėjo Gedimino diena;
• Europos kalbų diena.

Vardadieniai

Gražina – Kipras – Vydė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 2000 – LR Seimas priėmė pirmąjį Lietuvos teisininkų savarankiškai parengtą Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

Gimimo dienos

• 1841 m. – Antanas Vienažindys, lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis (m. 1892 m.).
• 1871 m. – Justinas Baltuška, Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1947 m.).
• 1883 m. – Kipras Bielinis, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, socialdemokratas, knygnešio Jurgio Bielinio sūnus (m. 1965 m.).
• 1891 m. – Magdalena Draugelytė Galdikienė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1979 m.).
• 1892 m. – Marijona Čižauskienė-Paleckaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), chorvedė ir vargonininkė (m. 1966 m.).
• 1914 m. – Marius Katiliškis, Lietuvos išeivijos rašytojas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas. (m. 1999 m.).
• 1919 m.:
  • Jonas Stasiūnas, lietuvių operos dainininkas (baritonas), profesorius (m. 1987 m.).
  • Marijonas Petronis, inžinierius energetikas, vienas iš centralizuoto šilumos tiekimo pradininkų Lietuvoje.
  • Matilde Camus, ispanų XX a. poetė ir menotyrininkė.
• 1921 m. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (m. 2002 m.).
• 1937 m. – Steponas Čiuberkis, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Petras Repšys, lietuvių grafikas, medalių kūrėjas, monumentalistas.
• 1942 m. – Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • , Lietuvos ir Palangos politinė bei visuomenės veikėja.
  • , Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Helmutas Bakaitis, lietuvių kilmės Australijos teatro ir kino aktorius, režisierius.
• 1945 m. – Rimantas Buivydas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Gražina Stanislava Drąsutienė, Lietuvos gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1953 m. – Stasys Žvinys, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Rūta Gaidamavičiūtė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1958 m.:
  • , Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zbignevas Semenovičius, gydytojas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • , Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m.:
  • Artūras Anusauskas, Lietuvos džiazo pianistas.
  • Darius Meškauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius.
  • , Lietuvos kultūros ir politinė veikėja.
• 1966 m. – Vaidotas Verba, lietuvių diplomatas, ambasadorius Nyderlanduose.
• 1987 m. – Povilas Butkevičius, Lietuvos krepšininkas.

Mirtys

• 1917 m. – Jonas Užupis, Romos katalikų kunigas, lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas (g. 1848 m.).
• 1935 m. – Ignas Lapinskas, Lietuvos knygnešys (g. 1877 m.).
• 1955 m.:
  • Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė (g. 1909 m.).
  • Aleksandras Grigaitis, Lietuvos kunigas, daktaras, apaštališkasis protonotaras (g. 1877 m.).
• 1971 m. – Veronika Alseikienė-Janulaitytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus krašto visuomenės veikėja (g. 1883 m.).
• 2000 m. – Aleksandras Lileikis, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas (g. 1907 m.).
• 2020 m. – Aldona Sabaitytė-Vilutienė, Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1960 – Fidelis Kastras pasakė ilgiausią kalbą Jungtinių Tautų istorijoje (4 valandos 29 minutės).
• 1983 – Stanislavas Petrovas patvirtino, kad kompiuterinės sistemos pranešimai apie paleidžiamas JAV balistines raketas yra klaidingi, užkirsdamas kelią galimam branduoliniam karui.
• 1990 – TSRS priimtas įstatymas apie tikėjimo laisvę.

Gimimo dienos

• 1833 m. – Charles Bradlaugh, Jungtinės Karalystės politikas, vienas žymiausių anglų ateistų. 1866 m. įkūrė britų sekuliaristų draugiją – National Secular Society, veikiančią iki dabar (m. 1891 m.).
• 1870 m. – Kristijonas X, 1912–1947 m. Danijos ir 1918–1944 m. Islandijos karalius (m. 1947 m.).
• 1886 m. – , 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1977 m.).
• 1888 m. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
• 1889 m. – Martinas Haidegeris, vokiečių filosofas-egzistencialistas, hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų (m. 1976 m.).
• 1897 m. – Paulius VI, 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties (m. 1978 m.).
• 1898 m. – George Gershwin, amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų (m. 1937 m.).
• 1946 m. – , amerikiečių femininstė (m. 2005 m.).
• 1948 m. – Olivia Newton-John, australų dainininkė ir aktorė (m. 2022 m.).
• 1953 m. – Aivaras Lembergs, latvių verslininkas, multimilijonierius, vienas turtingiausių Latvijos žmonių (jo turtas vertinamas 230 mln. EUR, žurnalo „Бизнес и Балтия“ duomenys 2003 m.).
• 1956 m. – , amerikiečių aktorė.
• 1958 m. – , amerikiečių dainių rašytojas, dainavo (heroino perdozavimas) (m. 1980 m.).
• 1974 m. – Martin Müürsepp, vienas garsiausių Estijos krepšininkų; pirmasis ir vienintelis estas, žaidęs NBA.
• 1976 m.:
  • Chiara Siracusa, Maltos dainininkė.
  • Maiklas Balakas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės šiuo metu Miuncheno „Bayern“ klube rungtyniaujantis saugas.
• 1979 m. – Vladimiras Marinas, Kolumbijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje.
• 1981 m. – Serena Vilijams, JAV sportininkė, antra pasaulio raketė.
• 1983 m. – Ricardo Andrade Quaresma Bernardo, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Stambulo „Beşiktaş“ klubo puolėjas.
• 1984 m. – Keisha Kerreece Fayeanne Buchanan, dainininkė, ir viena iš pop merginų grupės Sugababes įkūrėjų, taip pat vienintelė grupės narė, kuri yra nuo pat grupės įsikūrimo pradžios..
• 1985 m. – Lenna Kuurmaa, grupės Vanilla Ninja narė ir pagrindinė vokalistė.
• 1989 m. – Kieranas Gibsas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Arsenal klube.

Mirtys

• 1328 m. – Ibn Taimija, musulmonų viduramžių mąstytojas, teologas, sunitų tradicionalistas (g. 1263 m.).
• 1876 m. – Taza, čirikavų apačių vadas, Kočizo sūnus ir Mango Kolorado anūkas. (g. 1842 m.).
• 1904 m. – Lafcadio Hearn, rašytojas, rašė anglų ir japonų kalbomis, labiausiai žinomas iš Japonijos kultūros aprašymų ir folkloro (g. 1850 m.).
• 1945 m. – Bela Viktoras Janošas Bartokas, vengrų kompozitorius, pianistas, vienas iš etnomuzikologijos pradininkų. Bartokas laikomas vienu žymiausių XX a. kompozitorių (g. 1881 m.).
• 1959 m. – , Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 m. 1959 m. jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė (g. 1899 m.).
• 1976 m. – , 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1887 m.).
• 1996 m. – , 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1921 m.).
• 2003 m. – , britų dainininkas (g. 1949 m.).
• 2006 m. – Andrius Sicinskis, Lenkijos sociologas, politologas, valstybės veikėjas (g. 1924 m.).

Nuorodos

1. . Valteris Kristupas Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 592 psl.
2. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
3. Andrea Dworkin.
4. Linda Hamilton.
5. „GRO Birth Registration Index“. 1984.
6. Enciklopedija Britannica
7. Find a Grave
8. Solomonas Bandaranaikė.
9. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
10. Robert Palmer.