Paulius VI

Paulius VI (tikrasis vardas Giovanni Battista Enrico Antonio Maria Montini, 1897 m. rugsėjo 26 d. šiaurės Italijoje, Končezos kaime, Brešos provincijoje, netoli Brešos miesto – 1978 m. rugpjūčio 6 d.) – 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties.

Šis straipsnis apie Popiežių Paulių VI. Apie kitus popiežius vardu Paulius skaitykite straipsnyje Popiežius Paulius. Apie kitas žodžio Paulius reikšmes skaitykite straipsnyje Paulius.

Paulius VI lot. Paolo VI
262-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Giovanni Battista Enrico Antonio Maria Montini
Gimė	1897 m. rugsėjo 26 d. Italija
Mirė	1978 m. rugpjūčio 6 d. (80 metų)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas
Tautybė	italas
Pauliaus VI herbas
262-asis Popiežius
Išrinktas	1963 m. birželio 21 d.
Baigė	1978 m. rugpjūčio 6 d.
Pirmtakas	Jonas XXIII
Įpėdinis	Jonas Paulius I
Vikiteka	Paulius VI
Parašas

Biografija

Giovanni Battista Montini gimė 1897 m. rugsėjo 26 d. šiaurės Italijoje, Concesio vietovėje, netoli Brešos miesto. Privačiai mokėsi pas jėzuitus ir oratorionus. 1920 m. įšventintas kunigu. 1923 m. baigė diplomatijos studijas Romos Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje. Tais pat metais Varšuvoje trumpai buvo nuncijaus sekretorius. Dalyvavo Katalikų veikime. Grigaliaus universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį. Nuo 1930 iki 1937 m. dėstė popiežių diplomatijos istoriją Romos Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje. Nuo 1924 m. iki 1953 m. dirbo Vatikano valstybės sekretoriate. Antrojo pasaulinio karo metais buvo atsakingas už Vatikano žinių tarnybą ir labdarą bei paramą karo pabėgėliams ir belaisviams. 1954 m. tapo Milano arkivyskupu. 1958 m. paskirtas kardinolu. Darė didelę įtaką Vatikano antrojo susirinkimo eigai, o 1963 m. birželio 21 d. tapęs popiežiumi, jam ir vadovavo. Pontifikato laikotarpiu inicijavo daug Bažnyčios reformų: 1965 m. panaikino Draudžiamųjų knygų sąrašą, reformavo liturgiją, pradėjo Kanonų teisės kodekso atnaujinimą (kurį 1983 m. baigė popiežius Jonas Paulius II), reformavo Kardinolų kolegiją, nustatydamas maksimalų jos narių skaičių (120) ir popiežių renkančių kardinolų amžiaus ribą (80 m.). Paulius VI atgaivino apaštalines keliones už Italijos ribų, kurių popiežiai nevykdė nuo 1814 m. Buvo pirmasis popiežius apsilankęs Jeruzalėje ir Izraelyje, lankėsi keliuose žemynuose. Apaštalinės kelionės Filipinuose metu, nuo pasikėsinimo peiliu jį išgelbėjo JAV lietuvis Paulius Marcinkus. Nepritarė (JAV karui Vietname). 1967 m. įvedė tarptautinę taikos dieną. Skatino ekumenizmą, atsisakė kai kurių popiežiaus galių simbolių vartojimo, rėmė kultūrą ir moderniuosius menus, išleido daug enciklikų. Paulius VI laikomas vienu moderniausių XX a. popiežių.

Bibliografija

Paskelbė 3 žymias enciklikas:

• Mysterium fidei;
• Populorum progressio;
• Humanae sekretoriate.

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Paulius VI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 658-659 psl.

Nuorodos

• Popiežius Paulius VI.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Popiežius Jonas XXIII	Popiežius Paulius VI 1963-1978	Po to: Popiežius Jonas Paulius I