Mangas Coloradas

Mangas Koloradas (arba Dosoda-Hae, dar žinomas kaip Raudonos Rankovės, 1793–1863 m. sausio 18 d.) buvo čirikavų apačių genties vadas, kurio gimtosios žemės plytėjo į vakarus nuo Rio Grandės upės, dabar priklausančios Naujajai Meksikai. XIX a. beveik penkiasdešimt metų kovojo su meksikiečiais ir amerikiečiais.

Mangas Koloradas.

Biografija

Manoma, kad Mangas Koloradas gimė bedonkojų giminėje, tačiau vėliau atsidūrė mimbrenų giminėje, kuri priklausė čihene gaujai (vienai iš keturių čikirikavų gaujų), kaip tai nutiko nežinoma, galbūt vedęs tos giminės moterį persikėlė.Fiziškai apibūdinamas kaip labai aukštas ir stiprus vyras, turėjęs labai ilgus plaukus. Viena iš legendų apie jį sako, kad jo tėvas buvo apačių karys, o motina – meksikietė. Mango Kolorado vardas dokumentuose pasirodo apie 1840–uosius metus. Manonama, kad meksikietišką vardą gavo dėl drabužio raudonomis rankovėmis arba dėl iškruvintų rankovių. Anksčiau galėjo būti vadinamas Fuerte, kuris pasak kai kurių šaltinių buvo čihene lyderis tarp 1815 ir 1830 metų. Fuerte vardas niekur nebeminimas nuo 1840 metų. Žinoma, kad Mangas Koloradas faktišku genties vadu tapo 1837 metais meksikiečių skalpų medžiotojams nužudžius jo pirmtaką Chuaną Chose Kompą. Todėl spėjama, kad tai galėjo būti jo ankstesnis vardas. Apačių kalbą buvo sunku išmokti, todėl neretai baltųjų dokumentuose nurodomi ispaniški vardai.

Genties vadas nebuvo tikras politinis lyderis, kokį mes suprantame dabar. Apačiai gyveno nedidelėmis grupėmis – gaujomis ar išplėstinėmis šeimomis. Kiekviena tokia grupė turėjo savo lyderį, tačiau kai grupės susijungdavo bendriems antpuoliams, jiems vadovaudavo labiausiai gerbiamas ir pasižymėjęs grupės vadas. Tarp 1831 ir 1860 metų tokiu vadu buvo Mangas Koloradas.

Vieno iš reidų į Sonorą metu Mangas pagrobė gražią, inteligentišką meksikiečių merginą. Jai davė Tu – esseh vardą ir jie susilaukė trijų dukterų. Kai vyriausioji Dos – teh – seh užaugo, pristatė ją Kočizui, čirikavų apačių lyderiui, siūlydamas ją vesti. Antrąją dukterį ištekino už Katuhalo, Baltųjų kalnų apačių giminės, o trečią už Kosito, koitero apačių giminės vado. Kočizo ir Dos – teh – seh sutuoktuvės yra pažymėtos dokumentuose, tuo tarpu ar tikrai kitos dukterys ištekėjo už nurodytų asmenų, nėra iki galo aišku. Kai kas teigia, kad Mangas vieną ištekino už navahų vado, o kitą už meskelerų vado. Bet kokiu atveju, taip Mangas Koloradas siekė sudaryti sąjungą su kitomis apačių giminėmis ir gentimis ir užmegzti su jomis glaudesnius santykius. Tarp jų ir su navahais, kurie su ispanais ir meksikiečiais kariavo seniau, nei patys apačiai. Tačiau tik su Kočizu buvo pasiekta tvirtesnė sąjunga. Be dukterų, susilaukė trijų sūnų: Seth – mooda, Kasko ir Mango.

Kova su meksikiečiais ir amerikiečiais

Meksikai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1821 metais, regionas tapo atviras išorės prekybai, todėl plėšikavimas apačiams tapo pelningesnis nei medžioklė ar ūkininkavimas. Daugelis apačių grupių ir plėšikavo, ir prekiavo su meksikiečiais. Viena apačių grupė vieną kaimą plėšdavo, o su kitu prekiaudavo. Santykiai su meksikiečių kaimais ir apačiais priklausė nuo konkrečios grupės.

Iki 1831 metų ispanų, o vėliau ir Meksikos vyriausybės tiekė apačiams maistą. Kai Meksika šios praktikos atsisakė, apačiai labai suintensyvino reidus prieš meksikiečių miestus ir rančas. Čiuaua valstija 1831 m. spalio 16 d. paskelbė apačiams karą. 1840 metų pradžioje Mango Kolorado vykdė išpuolius Čiuaua valstijoje ir Mogolonų kalnagūbryje. Apie 1850 metus į puldinėjamas teritorijas įtraukė ir Sonora valstiją. 1856 m. Meksika oficialiai paskyrė premiją už jo galvą.

Plėšikaudami apačiai pasirūpindavo reikiama provizija ir buities įrankiais, kurie buvo reikalingi jų klajokliškam gyvenimui. Tačiau apiplėšimų metu su savo aukomis jie žiauriai nesielgdavo. Tačiau po dviejų garsių incidentų, kurie sukėlė Mango Kolorado neapykantą baltiesiems tai pasikeitė radikaliai.

Pirmojo kaltininkas buvo Džonas Džonsonas (John Johnson), amerikietis medžiotojas. Savo aukų skalpus jis priduodavo Meksikos vyriausybės atstovams už atlygį (nuo 1835 m. Meksika mokėjo už apačių skalpus). 1837 m. balandžio mėn. Džonsonas, prieš tai susidraugavęs su mimbrenų vadu Chuanu Chose Kompu, užpuolė jį iš pasalos ir nužudė kartu su apie 20 jo gaujos narių netoli Santa Ritos (šiuolaikinėje Hidalgo apygardoje, Naujoje Meksikoje). Mangas buvo susijęs su Chuanu Chose, nes ėmėsi keršyti už jo mirtį. Jis nužudė 22 amerikiečių šachtininkus kaip ir visus kitus, kuriuos aptiko savo teritorijose. Įdomu, kad 1846 m., kai Mangas susitiko su generolu Stefanu Kerniu (Stephen Kearney), pasiūlė jam susitaikyti su amerikiečiais su sąlyga, jei šie užkariaus Meksiką. Kernis atsisakė.

Antras incidentas įvyko 1851 m. balandžio mėn. vėl prie Santa Ritos. Aukso ieškotojų antplūdis užrūstino apačius, nes jie išbaidė medžiojamus žvėris ir tyčiojosi iš jų tradicijų. Mangas pasiūlė ieškotojams nuvesti juos į turtingesnius plotus nei prie Santa Ritos, kur aukso grynuolius galės rinkti tiesiog nuo žemės. Manydami, kad jis meluoja ir tiesiog nori juos išvilioti ir po vieną nužudyti, jie sučiupo Mangą, pririšo prie medžio ir išplakė beveik iki sąmonės netekimo. Mušimas buvo baisus pažeminimas, po kurio Mangas slėpėsi kalnuose dvi savaites kol sugijo žaizdos ant nugaros.

Dėka šios patirties, Mango reidai prieš baltuosius tapo vis žiauresni ir kraugeriškesni. Jo firminiu ženklu tapo ant nuskalpuotų galvų paliktos skrybėlės. Kadangi apačiai nedėvėjo skrybėlių, Mangas nurodė savo vyrams šaudyti visus, kurie jas nešioja. 1852 m. Mangas ir kiti apačių lyderiai pasirašė susitarimą su JAV vyriausybe, tačiau kongresas šios sutarties neratifikavo. Pulkininkas E. Samneris (E. V. Sumner) dar tais pačiais metais surašė oficialų raportą, kuriame rekomendavo Naująją Meksiką grąžinti indėnams ir meksikiečiams.

1861 m., po to kai leitenantas Džordžas Baskomas (George M. Bascom) įvykdė keliems Kočizo giminaičiams mirties bausmę, Mangas Koloradas ir Kočizas sujungė savo pajėgas. Jie norėjo išvyti visus amerikiečius iš savo žemių.

1862 m. Mangą į krūtinę sužeidė Džonas Talas (John Teal) per Apačių perėjos konfliktą. Bendražygis Kočizas su kariais nugabeno Mangą už 100 mylių nuo perėjos į Janos miestelį Meksikoje, kur privertė daktarą jį gydyti. Mangas visiškai pasveiko ir po poros mėnesių grįžo į Mimbrenų kalnus. Grįžo apsirengęs meksikietiškais rūbais, kuriuos tenai įsigijo.

Mango mirtis

1863 m. sausio mėn., Mangą suėmė Pirmojo Kalifornijos savanorių būrio kapitonas Edmondas Širlandas (Edmond Shirland). Mangas, pasitikėdamas Širlandu, atėjo į jo stovyklą su taikos vėliava vienas. Suiimtas buvo nugabentas į Maklyno fortą. Čia jis buvo nužudytas, kai priešinosi kankinimams su įkaitintais durtuvais. Oficialiame raporte teigiama, kad jis buvo nušautas bandydamas pabėgti. Paties Mango nužudymas ne taip stipriai paveikė apačius, kaip jo kūno išniekinimas. Kareiviai Mangą nuskalpavo ir sudegino griovyje. Kapitonas Sturgeonas (D. B. Sturgeon), forto chirurgas, ekshumavo, nupjovė galvą, nuvirino mėsą nuo kaulų ir nusiuntė kaukolę frenologui profesoriui Fovleriui (O. S. Fowler). Po daugelio karo metų Mango Kolorado noras atnešti taiką savo žmonėms jį ir pražudė.

Išnašos ir šaltiniai

1. http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
2. http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
3. Sweeney, Edwin R. Mangas Coloradas: Chief of the Chiricahua Apaches. University of Oklahoma Press, 1998.
4. http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
5. http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas