Apačių perėjos mūšis įvyko 1862 m liepos 15 16 dienomis dabartinės Arizonos teritorijoje tarp apačių karių ir Kalifornij

Apačių perėjos mūšis įvyko 1862 m. liepos 15-16 dienomis dabartinės Arizonos teritorijoje tarp apačių karių ir Kalifornijos savanorių žygiavusių iš Kalifornijos į Naująją Meksiką.

Pulkininkas Džeimsas Karletonas suorganizavo savanorių būrį ir vedė jį kaip pastiprinimą kariniams daliniams Naujojoje Meksikoje, kurioms vadovavo pulkininkas Edvardas Kanbis. Karletono pulkas išvyko iš Jumos forto ir kovo mėnesį pasiekė Tuksoną. 1862 m. liepos 15 d. apačių kariai vadovaujami Mango Kolorado ir Kočizo surengė savanoriams pasalą.

Vaizdas į Apačių perėją iš šiaurinės Būvio forto pusės.

Apačių vadai išdėstė savo karius virš perėjos uolėtose kalvose, kurių papėdeje tryško šaltinis. Iš vakarų atėjo trys kuopos „mėlynųjų“ (Šiaurinių valstijų kareiviai) ir būrys raitelių, iš paskos riedėjo du vežimai. Užpulti kareiviai atsakė ugnimi, bet greitai atsitraukė. Apačiai jų nesivijo. Persigrupavę pėstininkai grįžo ir atidengė ugnį iš haubicų buvusių vežimuose. Apačiai buvo girdėję apie ispanų mažąsias patrankas, tačiau šios buvo visai kas kita. Pasak žvalgo Džono Kremonio ir istoriko Dano Frapo, haubicų ugnis kaipmat privertė apačius trauktis. Tačiau Aurora Hunt, Karletono biografė rašo: „Tai buvo pirmas kartas, kai indėnai susidūrė su artilerijos ugnimi. Nepaisant to, jie dar kelias valandas atkakliai kovėsi, kol galiausiai pabėgo.“ Tačiau Mangas su Kočizu toli nepasitraukė, jau kitą dieną jie užpuolė 50-ies raitų kareivių būrį, skubančių perspėti kitus Karletono armijos dalinius. Mangą šio susidūrimo metu sužeidė į krūtinę. Apačiai pasitraukė ir parsigabeno sužeistą vadą. Tuokart žuvo 63 apačių kariai. Kočizas išgabeno Mangą į Meksiką pas vieną gydytoją ir šis po kelių mėnesių grįžo į Mimbrenų kalnus. Vėliau Karletonas apsupo meskelerų apačius ir uždarė juos Bosk Redonde.

Po mūšio Karletonas nusprendė, kad perėjoje reiktų įrengti sargybos postą, kuris gintų baltuosius naujakurius nuo apačių puldinėjimų. 5-as Kalifornijos būrys pradėjo forto statybas, kuris buvo pavadintas Būvio fortu (angl. Fort Bowie) pulko pulkininko Džordžo Vašingtono Būvio garbei.

Mūšio ir forto griuvėsių vietoje šiuo metu yra Būvio forto nacionalinis istorijos parkas įkurtas 1972 m.

Išnašos

Braunas, Dy, Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny, Vilnius: Mintis, 1984, 189 psl.

Nuorodos

Būvio forto nacionalinio parko puslapis 2012-07-17 iš Wayback Machine projekto.

[1] Braunas, Dy, Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny, Vilnius: Mintis, 1984, 189 psl.