Arizona angl State of Arizona JAV valstija esanti Jungtinių Valstijų pietvakarių regione Ji taip pat yra vakarinių Jungt

Arizona (angl. State of Arizona) – JAV valstija, esanti Jungtinių Valstijų pietvakarių regione. Ji taip pat yra vakarinių Jungtinių Amerikos Valstijų bei kalnuotųjų valstijų dalis. Valstijos sostinė ir didžiausias miestas – Finiksas.

Arizona
Arizona

Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)

Valstybė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Administracinis centras

Finiksas

Apygardos

15

Oficialios kalbos

anglų

Įkūrimo data

1912 m.

Gubernatorius

(R)

Gyventojų

7 276 316 (14)

Plotas

295 234 km² (6)

- vandens %

0,35 %

Tankumas

25 žm./km² (33)

Aukščiausia vieta

(3851 m)

ISO 3166-2

US-AZ

Tinklalapis

az.gov

Vikiteka

ArizonaVikiteka

Arizona yra 48-oji JAV valstija ir paskutinė iš pagrindinės dalies valstijų, priimtų į Sąjungą, gavusi valstijos statusą 1912 metų vasario 14 dieną. Arizona garsi net tik savo dykumos klimatu, išskirtinai karštomis vasaromis ir šiltomis žiemomis, bet ir pušynais, kalnų grandinėmis, esančiomis aukštutinėje šiaurinėje valstijos dalyje, kuri išsiskiria vėsesniu klimatu.

Arizona yra viena iš valstijų, priklausančių Keturiems Kampams. Tai yra daugiausia gyventojų turinti priėjimo prie jūros neturinti valstija. Be Didžiojo Kanjono, valstijoje yra ir daugybė kitų nacionalinių miškų, parkų ir paminklų. Daugiau nei ketvirtadalis valstijos teritorijos yra Federalinio žemės fondo dalis.

Istorija

Pirmieji indėnai apsigyveno Arizonoje apie 16 000-10 000 metų prieš mūsų erą. Arizona rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą užfiksuota pranciškono , tyrinėjusio regioną 1539 metais. Fransisko Koronado ekspedicija, ieškojusi , keliavo po Arizonos teritoriją 1540–1542 metais. Tėvas XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje vykdė keletą misijų į Pimerija Altą (dabar pietinė Arizona ir šiaurinė Sonora), kurių metu indėnai buvo atvertinėjami į krikščionybę. Ispanija įkūrė įtvirtinus miestus 1752 metais ir Tusoną 1775 metais.

Visa šiandieninio dydžio Arizonos teritorija tapo Meksikos valstybės dalimi po to, kai 1822 metais Meksika iškovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos. Jungtinės Valstijos perėmė didelės Arizonos teritorijos dalies valdymą į savo rankas JAV-Meksikos karo pabaigoje 1848 metais. 1853 metais sutartimi JAV nusipirko iš Meksikos žemę, esančią žemiau Hilos upės. Arizona buvo administruojama kaip Naujosios Meksikos teritorijos dalis, kol 1863 metų vasario 24 dieną ji buvo reorganizuota į atskirą teritoriją.

Arizona buvo oficialiai priimta į Sąjungą ir tapo oficialia JAV valstija 1912 metų vasario 14 dieną.

Geografija

Valstija yra JAV pietvakariuose. Ribojasi su keturiomis valstijomis: Kalifornija, Nevada, Juta, Naująja Meksika. Pietuose, kaip JAV valstybinė siena (626 km), ribojasi su Meksikos valstybe. Arizona dar vadinama Didžiojo kanjono valstija ir viena iš keturių kampų valstija.

Arizonos šiaurę ir rytus užima Kolorado plynaukštė, vakarus – Juodieji kalnai, pietus – . Viduryje iškilę San Fransisko (aukščiausia vieta – Hamfriso viršukalnė, 3851 m) ir . Šiaurinę dalimi driekiasi . Būdingas išraiškingas kraštovaizdis su gausiais eroziniais dariniais – kanjonais (Didysis Kolorado kanjonas), , stalkalniais. Taip pat yra viena žymiausių astroblemų pasaulyje – Arizonos krateris.

Klimatas subtropinis žemyninis (aridinis). Finikse sausio vidutinė temperatūra +11 °C, liepos – +33 °C. Aukštesnėse vietose žiemą nereti šalčiai. Per metus iškrinta apie 180 mm kritulių. Vasaros musonų metų dažnos audros, perkūnija.

Pagrindinė upė – Koloradas (su intakais Hila, , ). Upės mažai vandeningos, sausrų metu vietomis išdžiūsta. Sudaryta daug tvenkinių (didžiausias – Mido).

Būdinga pusdykuminės stepės (auga kaktusai, kserofitai), dykumos (Sonoros, , Paintedo). Mogoljono kalnuose yra pušynų. Arizonos miškingumas – 27 %.

Arizonoje gausu saugomų teritorijų ir gamtos paminklų: Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas, Saguaro nacionalinis parkas, Suakmenėjusio miško nacionalinis parkas, Gleno kanjonas, Arizonos krateris, Saulėlydžio krateris, Vermiliono skardžiai, olnėjų miškas ir kt.

Gyventojai

2020 m. Arizonos rasinė sudėtis:

baltieji – 56,8 %
lotynoamerikiečiai – 30,7 %
afroamerikiečiai – 5,5 %
indėnai – 4,9 %
azijiečiai – 4,5 %

Arizona pasižymi gana dideliu indėnų bendruomenių skaičiumi, dalis jų išlaikiusios gimtąsias kalbas. Čia gyvena navachai, kiti apačiai, , , , , , , hopiai, , , jutai, pimai, papagai, jakiai.

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

Finiksas (1608,1 tūkst. gyv.)
Tusonas (542,6)
Mesa (504,3)
Čandleris (276,0)
Gilbertas (267,9)
Glendeilas (248,3)
Skotsdeilis (241,3)
(190,9)
(180,5)
(143,1)

Ekonomika

Drėkinamuose plotuose auginama medvilnė, salotos, kalafiorai, brokoliai, sorgai. Plėtojama mėsinė gyvulininkystė.

Gamyba yra viena iš pirmaujančių valstijos ekonomikos šakų. Susisiekimo, aptarnavimo šakos, statybos, turizmo sektoriai yra svarbūs valstijos ekonomikai.

Arizonos valstijoje yra gausu mineralų: molibdenas, smėlis, žvyras, ypač vario rūda.

Šaltiniai

USA: States and Major Cities, citypopulation.de
Arizona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
„Urban and Community Forestry Division“. Arizona State Forestry Division.
USA: Arizona, citypopulation.de

[1] USA: States and Major Cities, citypopulation.de

[2] Arizona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[3] „Urban and Community Forestry Division“. Arizona State Forestry Division.

[4] USA: Arizona, citypopulation.de