Jakiai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jakiai
Jakių Elnio šokis
Gyventojų skaičius	32 000
Populiacija šalyse	Meksika (Sonora), JAV (Arizona)
Kalba (-os)	, ispanų kalba
Religijos	krikščionybė, senieji tikėjimai
Giminingos etninės grupės	majai (joremiai), pimai, opatai, tarahumarai, papagai

Jakiai (isp. Yaqui, savivardis – Yoeme) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje (Sonoroje) bei pietvakarių JAV (Arizonoje). Populiacija – apie 32 tūkst. žmonių. Kalba jutų-actekų kalbų šeimai priklausančia .

Nuo seno gyveno Jaki upės slėnyje. Nors ispanai jakių neužkariavo, tačiau pasiuntė jėzuitų misijas, kurios atvertinėjo indėnus į krikščionybę. Iš misijų susikūrė 8 miesteliai: Potamas, Vikamas, Torimas, Bakumas, Kokoritas, Huirivisas, Belemas ir Rahumas. 1730 m. ispanų kolonijinė valdžia misijas panaikino, todėl prasidėjo ispanų ir jakių susirėmimai. XIX a. jakių vadas Chuanas Banderasas bandė suvienyti joremių, pimų ir opatų tautas kovai su meksikiečiais, tačiau to padaryti nepavyko, o jakiai smarkiai nukentėjo nuo kolonistų. Meksikos valdžia 1868 m. įvykdė masines žudynes, bažnyčioje sudegindama 150 jakių. XIX a. kitas žymus vadas (Cajemé) nesėkmingai bandė iškovoti nepriklausomybę. Valdant Porfirijui Diasui daug jakių ištremta dirbti į Jukatano plantacijas, didelė dalis pabėgo į JAV ar giliau į Sonoros dykumą. 1918 m. jakiai ir amerikiečiai susidūrė Lokių slėnio mūšyje, tačiau didelių aukų išvengta. 1964 m. netoli jakiams paskirtas 202 akrų žemės plotas. 1978 m. įkurta Paskvos jakių rezervacija.

Verčiasi žemės ūkiu (augina kukurūzus, pupeles, sojas, kviečius, dygminus), žvejoja, medžioja. Namus statė iš plaušplyčių, nendrių, palmių lapų, tačiau dabar gyvena iš cemento ir skardos pastatytuose būstuose. Nors oficialiai priėmė krikščionybę, jakiai tebėra išlaikę daug senojo tikėjimo bruožų. Turi su augalais, lietumi, dvasių kvietimu susijusių ritualų. Tradicinis jakių šokis – elnio šokis.

Karloso Kastanedos knygų herojus Don Chuanas yra jakių žynys.