Kalifornija

Kalifornija (angl. State of California) – valstija JAV, vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Kalifornija California
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Sakramentas
Apygardos	58
Oficialios kalbos	anglų
Įkūrimo data	1850 m.
Gubernatorius	(D)
Leitenantas gubernatorius	(D)
Gyventojų (2021)	39 237 836 (1)
Plotas	403 504 km² (3)
- vandens %	4,7 %
Tankumas (2021)	97 žm./km² (11)
Aukščiausia vieta	Vitnio kalnas (4421 m)
ISO 3166-2	US-CA
Tinklalapis	ca.gov
Vikiteka	KalifornijaVikiteka

Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal užimamos teritorijos plotą JAV valstija.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu didesnė šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkusi 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.

Istorija

Frensis Dreiko išsilaipinimas Kalifornijoje 1579 m.

1848 m. prasidėjusi Kalifornijos aukso karštinė

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po 1847 m. JAV–Meksikos karo šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta , kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai San Fransisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 m. rugsėjo 9 d. Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 m. Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

Geografija ir gamta

Kalifornijos žemėlapis

Kalifornijos pakrantė prie

Kalifornijos valstija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono, rytuose su Nevados, pietryčiuose su Arizonos valstija. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornijos ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstija.

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 423 970 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavių dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis, kuris yra žemiausia (86 m žemiau jūros lygio) ir karščiausia vieta Šiaurės Amerikoje.

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Tahou ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Sąsiaurio salomis, Ramiajame vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršukalnė – Vitnis – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m). Netoliese yra Josemičio nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.

San Fransisko įlanka yra įsiterpusi į vakarinę Kalifornijos pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keletas žymių miestų: San Fransiskas, Oklandas, San Chozė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Fransisko įlankos yra Silicio slėnis, kuris apima San Chozės miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologijų kompanijų.

Kalifornijos nacionaliniai parkai

Josemičio nacionalinis parkas

Mirties slėnio nacionalinis parkas

Kalifornija ir Aliaska turi po aštuonis nacionalinius parkus – daugiausia tarp JAV valstijų. Dar yra nacionalinių įdomios gamtos paminklų ir valstijos parkų. Kalifornijos nacionaliniai parkai:

• Sąsiaurio Salų nacionalinis parkas (angl. Channel Islands National Park) – penkios Sąsiaurio salos sudaro nacionalinį parką.
• Mirties slėnio nacionalinis parkas (angl. Death Valley National Park) (labai maža dalis Nevadoje) – apima anksčiau minėtą Mirties slėnį
• Trumpalapių Jukų nacionalinis parkas (angl. Joshua Tree National Park) – pietuose Mohavių dykumoje auga .
• Karalių kanjono nacionalinis parkas (angl. Kings Canyon National Park) – apima Karalių kanjoną centrinėje-rytų Kalifornijoje ant šiaurės pusės Sekvojos nacionalinio parko. Esama keletas mamutmedžių girių.
• Laseno ugnikalnių nacionalinis parkas (angl. Lassen Volcanic National Park) – parke šiaurės Kalifornijoje esama ugnikalnių.
• Redvudo nacionalinis ir valstijos parkai (angl. Redwood National and State Parks) – šiame parke, šiaurės Kalifornijoje palei vandenyno pakrantę esama lietaus miškų, kuriuose auga visžalės sekvojos (angl. coast redwoods).
• Sekvojų nacionalinis parkas (angl. Sequoia National Park) – daug didžiųjų mamutmedžių auga šiame ir gretimame Karalių kanjono nacionaliniuose parkuose. Sekvojos parkas turi „Milžinų mišką“, kuriame auga didžiausiai medžiai pasaulyje.
• Josemičio nacionalinis parkas (angl. Yosemite National Park) – viduryje Kalifornijoje, Sieros kalnyne, parke yra Josemičio slėnis ir krioklys, ir kitos uolos ir kalnai, miškai, kriokliai, ir ežerai.

Augalija

Visžalių sekvojų miškas Redvudo nacionaliniame parke

Kalifornijoje auga (masyviausi), (aukščiausi) ir (ilgaamžiškiausi) planetos medžiai. Didieji mamutmedžiai (Sequoiadendron giganteum) yra endeminė rūšis, tai masyviausių pasaulyje medžių rūšis auganti tik Kalifornijos pietryčiuose. Visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens) virš 99 proc. natūralios populiacijos auga tik Kalifornijos šiaurvakarių švelnaus ir drėgno klimato regione palei Didžiojo vandenyno pakrantes. Valstijos šiaurinėje dalyje auga pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) – vienos iš aukščiausių medžių rūšių.

Rytinėje Kalifornijoje auga ilgaamžiškiausių medžių planetos rūšis – gajosios pušys (Pinus longaeva). Gajosios pušies medis augantis valstijos rytinėje Injo apygardoje apygardoje žinomas kaip Metušelas yra seniausias Žemėje augantis medis, 2021 m. jo amžius – 4 853 metų.

Gyvūnija

Šiaurės Amerikos basariskai

Kalifornijos įvairiuose biotopuose gyvena kojotai (Canis latrans), daugelyje vietovių, ypač šiaurinėje dalyje juodieji lokiai (Ursus americanus), juodauodegiai elniai (Odocoileus hemionus), Šiaurės Amerikos basariskai (Bassariscus astutus), rudosios lūšys (Lynx rufus), valstijoje labai reti erniai, arba jų (Gulo gulo luscus), Šiaurės Amerikos pumų porūšis, paprastieji meškėnai (Procyon lotor), skraidančių voverių rūšis, pilkosios lapės (Urocyon cinereoargenteus), kiaunės žuvautojos (Pekania pennanti). kaip endeminė rūšis gyvena salinės lapės (Urocyon littoralis).

Kalifornijos Dydžiojo vandenyno pakrantės vandenyse gyvena kaliforniniai jūrų liūtai (Zalophus californianus), šiauriniai jūrų drambliai (Mirounga angustirostris), pilkieji banginiai (Eschrichtius robustus), paprastieji ruoniai (Phoca vitulina), jūrinės ūdros (Enhydra lutris).

Tarp paukščių gyvena tokios rūšys kaip baltagalviai jūriniai ereliai (Haliaeetus leucocephalus), Kilnieji ereliai (Aquila chrysaetos), , kanadinės berniklės (Branta canadensis), , dėmėtosios pelėdos (Strix occidentalis), kolibriai, įskaitant ir labai reti kaliforniniai kondorai (Gymnogyps californianus).

Gėluose vandenyse gyvena , , vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss), , , upokšniniai šalviai (Salvelinus fontinalis) ir kitos žuvys.

Ekonomika

Kalifornija – ekonomiškai stipriausia JAV valstija, sukurianti apie 14 % JAV BVP. Ekonominės analizės biuro duomenimis, BVP 2020 m. Kalifornijoje sudarė daugiau kaip 3 trilijonų JAV dolerių. Kalifornijoje darbuojasi 14 mln. žmonių. Kalifornijos ekonominė sėkmė siejama su keliomis aukštoms technologijoms imliomis gamybos šakomis ir klestinčia kino industrija.

Kino industrija

Holivudas nuo kalvos

Kalifornijos kino pramonė klesti, o Holivudas ir Anaheime esantis yra pagrindiniai sėkmę nešantys veiksniai. Holivudo filmų industrija užtikrina didelę valstijos pajamų dalį. Vien 2015 m. šio sektoriaus indėlis į Kalifornijos ekonomiką siekė apie 49 mlrd. dolerių. Be to, buvo sukurta apie 2,4 mln. naujų darbo vietų.

Aukštųjų technologijų ir kitos pramonės šakos

„Apple“ būstinė

Dauguma Kalifornijos pramonės šakų yra technologiškai intensyvios. Šiame sektoriuje susitelkę apie 9,4 % Kalifornijos darbo jėgos. Gaminama puslaidininkiai, kompiuteriai, programinė įranga ir kt. Transporto priemonių pramonės svarbiausia šaka – aviacijos ir kosmoso pramonė; gaminama civiliniai ir kariniai lėktuvai, nešančiosios raketos ir kitos priemonės kosminei erdvei tirti. „Lockheed Martin“ įmonė svarbi aviacijos ir kosminėje pramonėje. Valstijoje dar statomi ir remontuojami laivai, gaminami ir surenkami automobiliai. „Tesla Motors“ gamykla Fremonte ir kt. Kalifornijoje yra įsikūręs Silicio slėnis, kuriame telkiasi daug informacinių technologijų bendrovių, kaip „Apple“, „Alphabet“ (anksčiau „Google“), „Meta Platforms“ (anksčiau „Facebook“), taip pat „Electronic Arts“ „eBay“, „HP“, „Intel“, „nVidia“, „Netflix“, „PayPal“, „Adobe“, „Cisco“, „Twitter“ ir daugelis kitų, tarp kurių nemažai startuolių.

Paslaugų sektorius

Kalifornijos paslaugų sektorių sudaro profesinės ir verslo, švietimo ir sveikatos apsaugos, finansinės veiklos paslaugos, poilsio ir viešbučių veikla. 2018 m. vien iš turizmo gauta 140,6 mlrd JAV dolerių pajamų. (UCLA) ir Kalifornijos universitetas yra didžiausi universitetai šioje valstijoje. Šių dviejų universitetų BVP metinis indėlis į valstijos ekonomiką siekia 120 mlrd. dolerių.

Žemės ūkis

Kalifornija yra pirmaujanti JAV valstija pagal gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šiame sektoriuje dirba apie 10 proc. valstijos darbo jėgos. Iš maždaug 403 932 km² valstijos užimamos žemės ploto – 101 171 km² arba vieną ketvirtį užima žemės ūkio paskirties žemė. Dalis ūkininkavimui naudojamos žemės yra kiek daugiau nei 202 342 hektarų ploto .

Šio sektoriaus sėkmė siejama su valstijoje trunkančiu ilgu augalijos vegetacijos laikotarpiu ir derlingu dirvožemiu. Taip pat didžioji dalis žemės yra drėkinama, o tai lemia ūkininkavimo veiklos stabilumą. Kalifornijoje daugiausiai auginami kiviai, sėjamosios salotos, abrikosai, pistacijos, alyvuogės, figos, migdolai, apelsinai, graikiniai riešutai, nektarinai, džiovintos slyvos ir datulės. Tarp 50 Amerikos valstijų Kalifornija yra pirmaujanti vynuogių, citrinų, slyvų, arbūzų, braškių, avokadų ir persikų produkcijos augintoja. Apelsinų gamybos srityje tik Floridos valstijoje išauginama daugiau apelsinų nei Kalifornijoje. Kalifornijos žemės ūkio produktais aprūpinama vietinė rinka, o kita dalis skirta eksportui. Eksportas sudaro penktadalį valstijos pajamų. Pagrindiniai Kalifornijos produktai atnešantys didžiausias finansines įplaukas yra pienas, vynuogės ir medvilnė.

Gyventojai

Los Andželas

San Fransiskas

Pagal gyventojų skaičių tai didžiausia valstija JAV, kurioje, 2020 m. surašymo duomenimis, gyveno 39 538 223 žmonių.

2020 m. etninė sudėtis:

• lotynoamerikiečiai – 39,4 % (dauguma meksikiečiai, taip pat salvadoriečiai, gvatemaliečiai, nikaragviečiai, puertorikiečiai, perujiečiai, hondūriečiai ir kt.)
• baltieji – 38,3 % (anglų, airių, vokiečių, italų, ispanų, prancūzų, škotų, lenkų, švedų, olandų, iraniečių, armėnų, portugalų ir kt. kilmės)
• azijiečiai – 17,0 % (filipiniečiai, kinai, vietnamiečiai, indai, korėjiečiai, japonai, taivaniečiai, khmerai, hmongai)
• afroamerikiečiai – 6,4 % (be senųjų afroamerikiečių taip pat daug karibiečių, išeivių iš Afrikos)
• indėnai – 1,3 % (kahuiljai, , hopiai, navachai, hupai, vašai, , , , luisenjai, , jurokai, jokutai, , , ačomaviai, tipajai-ipajai, , , ir kt.)
• Ramiojo vandenyno salų tautos – 0,7 %
• kiti – 1,3 %

Didžiausi miestai

Didžiausi miestai pagal 2020 m. duomenis:

• Los Andželas (3 898 747 gyv.)
• San Diegas (1 386 932)
• San Chozė (1 013 240)
• San Fransiskas (873 965)
• Fresnas (542 107)
• Sakramentas (524 943)
• Long Bičas (466 775)
• Oklandas (440 660)
• Beikersfildas (404 440)
• Anaheimas (346 825)
• Stoktonas (320 810)
• (315 014)
• Santa Ana (310 555)
• Irvainas (307 665)
• Čula Vista (275 500)
• Fremontas (230 493)
• (228 679)
• (222 068)
• (218 467)
• (208 640)
• Fontana (208 387)
• (202 067)

Didžioji dalis miestų susitelkę vienoje iš penkių aglomeracijoje (Los Andželo, San Fransisko įlankos, Riversaido-San Bernardino, San Diego, Sakramento).

Politinė sistema

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Gavin Newsom. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas. 1775–1849 m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje, 1849–1851 m. San Chozė, 1852–1853 m. Valjeche, 1853–1854 m. Benisijoje, o nuo 1862 m. – San Fransiske, 1852 m. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, nes Valjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854]m. 1862 m. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Fransiską.

Šaltiniai

1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
2. National Park Service – California
3. Kalifornija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
4. statista.com / Gross Domestic Product (GDP) of the United States in 2020, by state (in billion current U.S. dollars)
5. worldatlas.com / What Are The Biggest Industries In California?
6. investopedia.com / The Biggest Companies in Silicon Valley (AAPL, GOOGL); By Evan Tarver, Fact checked by Yarilet Perez | Updated July 17, 2021 ]
7. „Population, Population Change, and Estimated Components of Population Change: April 1, 2010 to July 1, 2020 (NST-EST2020-alldata)“. census.gov. . iš originalo December 22, 2020. Nuoroda tikrinta 2021 m. balandžio 26 d.
8. „Census QuickFacts: California“. U.S. Census Bureau. Nuoroda tikrinta 2021 m. rugsėjo 24 d.

Vikiteka: Kalifornija – vaizdinė ir garsinė medžiaga