Gvatemaliečiai

Gvatemaliečiai
Visų Šventųjų dienos minėjimas Gvatemaloje
Gyventojų skaičius	~15 mln.
Populiacija šalyse	Gvatemala: ~13,2 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos: >1 mln.  Meksika: 35–50 tūkst.  Kanada: 14–16 tūkst.  Hondūras: 15 tūkst.  Belizas: 10 tūkst.
Kalba (-os)	ispanų, iš dalies majų kalbos
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikybė, protestantizmas)
Giminingos etninės grupės	majai (kekčiai, kičiai, mamai, kakčikeliai, ačiai, išiliai ir kt.), ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač meksikiečiai, salvadoriečiai, hondūriečiai), garifūnai
Vikiteka:	Gvatemaliečiai

Gvatemaliečiai (isp. Guatemaltecos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Gvatemalos valstybėje. Populiacija – apie 15 mln. žmonių. Be Gvatemalos dar gyvena išeivijoje JAV, Meksikoje, Kanadoje, Hondūre, Belize. Rasiškai ~40 % gvatemaliečių yra metisai (ladino), baltieji kreolai sudaro ~18 % (daugiausia ispanų, rečiau prancūzų, italų, anglų kilmės), ~38 % indėnai (daugiausia majai), kiti – juodaodžiai (daugiausia garifūnai). Vartoja ispanų kalbos gvatemalietišką tarmę, indėnai – savo kalbas. Dauguma – Romos katalikai, yra daug protestantų (presbiterijonų, anglikonų, sekmininkų), prisilaikančių majų tikybos.

Nuo XVI a. prasidėjusi ispanų kolonizacija nulėmė vietos indėnų (majų) asimiliaciją ir akultūraciją – dėl to susidarė metisų dauguma. Visgi, pagrindinis metisų branduolys susidarė jau po 1821 m. įvykusio Gvatemalos nepriklausomybės paskelbimo. Ispanakalbė gyventojų dalis susitelkusi didesniuose miestuose bei pietrytinėje šalies dalyje.

Skurdžiausias gvatemaliečių sluoksnis (bežemiai ir mažažemiai) daugiausia dirba plantacijose arba išnuomotuose sklypuose. Augina kukurūzus, ankštinius, moliūgus, pomidorus, kakavmedžius, tabaką, medvilnę, agavas. Plantacijose augina kavamedžius, bananus, cukranendres ir kt. Neplantaciniuose ūkiuose taiko lydiminę žemdirbystę. Išplėtoti audimo, keramikos, pynimo amatai.

Tradicinis gvatemaliečių būstas – vieno ar dviejų patalpų namas su plūkta asla, , nendrių ir pynučių sienomis, suręstomis ant medinių grebėstų, apteptomis moliu ir nubalintomis. Stogas iš šiaudų, palmių lapų, dabar dažniausiai iš .

Būdinga įprasta lotynoamerikietiška apranga, tačiau dažnai nešiojami ir indėniški rūbai (ypač moterų).

Virtuvės pagrindą sudaro kukurūzinės tortilijos, pupelių ir moliūgų patiekalai, mėsa su paprikomis ir daržovėmis, gėrimai iš kakavos ir kukurūzų miltų arba medaus miešimo.

Kaimiškose vietovėse išlikusios žemdirbiškos apeigos, ypatingas kryžiaus garbinimas, šventųjų vietų lankymas. Bažnytinių švenčių metu vyksta eitynės miestelių gatvėmis, nešami šventųjų paveikslai.

• Gvatemalietė šventiniais rūbais
• Gvatemaliečiai iš Kobano
• Indėniškos kilmės gvatemalietės (Antigva Gvatemala)
• Didžiojo Penktadienio procesija Kecaltenange
• Marimbos atlikėjai

Šaltiniai

1. įtraukiant ir indėnus. Atskaičius indėnus – apie 8 mln.
2. Гватемальцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.